„Yra nustebimas, kokiu įstatymu, kokiu teisės aktu rėmėsi teismas. Jeigu teismas rėmėsi kokiu nors tarptautiniu sprendimu, tai kam mes ginčijamės dėl to įstatymo Seime?“ – penktadienį „Žinių radijui“ sakė politikas.
Jis priminė, kad Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas buvo perkeltas į Seimo rudens sesiją ir kol kas nėra priimtas.
Paklaustas apie TS-LKD poziciją dėl nelietuviškų rašmenų lietuviškuose asmens dokumentuose, G.Landsbergis tvirtino, kad partijos Politikos komitetas yra patvirtinęs nuomonę, jog „bet koks pavardžių rašymas turi atitikti teisės normas, ar tai būtų Konstitucinio Teismo sprendimas, ar koks kitas teisinis pagrindas“.
„Kita vertus, suprantame žmogišką poreikį žmonėms pavardes rašyti taip, kad jiems būtų patogu (...) ir kad tai jiems nekeltų sunkumo jų paprastame gyvenime“, – tvirtino konservatorius.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo sostinės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“.
Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija.
„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju, atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai pripažinti kaip diskriminaciją“, – sakoma teismo pranešime.
Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad nebesant valstybes skiriančios ribos negalima riboti asmens įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir moralei).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliama daug nepatogumų turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.
Ši teismo nutartis nėra galutinė, ji gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
