Pasak jos, iš santuokos liudijimo į asmens tapatybės dokumentą nebūtų perkeliama pavardė su nelietuvišku rašmeniu.
Taip E.Prilepskienė komentavo atvejį, kai teismas įpareigojo sostinės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“. Paklausta, kaip elgtųsi Migracijos valdyba, jei ši moteris su nauju santuokos liudijimu pabandytų išsiimti pasą, pareigūnė sakė, kad jai būtų pasiūlyta susilietuvinti pavardę.
E.Prilepskienė pabrėžė, kad Migracijos valdyba negali pažeisti galiojančių teisės aktų, todėl neigiamai atsakytų į prašymą išduoti asmens tapatybės dokumentą su nelietuvišku rašmeniu.
„Kai kreipsis ši pilietė į migracijos padalinį dėl asmens dokumento gavimo ar keitimo, mes vadovausimės Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymu, kuriame yra aiškiai numatyta, kad į asmens dokumentus, tai yra Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ar pasą, asmenvardžiai įrašomi lietuviškais rašmenimis. Šiuo atveju rekomenduosime mūsų pilietei vėl kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir taisyti savo asmenvardį ir tik tuomet vėl kreiptis pas mus dėl asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Deja, šiandien yra tokios procedūros“, – aiškino ji.
Pernai kovą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius susituokusiems lietuvei ir belgui išdavė santuokos liudijimą, kuriame moters pavardė įrašyta su „v“ raide (Pauvels), o jos vyrui pavardė palikta originalo forma, t.y. su „w“ raide (Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą apskundė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su „w“.
Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija.
„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju, atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai pripažinti kaip diskriminaciją“, – sakoma teismo pranešime.
Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad nebesant valstybes skiriančios ribos negalima riboti asmens įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir moralei).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliama daug nepatogumų turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.
Ši teismo nutartis nėra galutinė, ji gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui, tačiau, pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, jos skųsti neketinama.
Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
