„Teismo sprendimo teksto dar nemačiau, bet iš to, kas buvo paskelbta, galiu pasakyti, kad nematau priežasčių, kodėl reikėtų skųsti šį sprendimą“, – teigė Remigijus Šimašius.
„Aš nematau jokių kliūčių įgyvendinti šitą teismo sprendimą ir manau, kad tai yra pagarbu Lietuvos piliečių atžvilgiu. (...) Analogiškais atvejais, jeigu, tarkime, moteris išteka už vyro, kurio pavardėje yra lotyniškos raidės, nesančios lietuvių kalboje, tai yra tos trys žymiosios raidės „x“, „q“ ir „w“, tai, be abejo, yra precedentas ir civilinės metrikacijos įstaiga turės tuo vadovautis. Arba jeigu į civilinės metrikacijos įstaigą bus atneštas registruoti kūdikis ir norės gauti tėvo pavardę, kurioje yra ta pati baisioji „w“ raidė, tai, be abejo, šiuo precedentu civilinės metrikacijos įstaiga turės vadovautis“, – pridūrė jis.
Pagal įprastą tvarką, remdamosi santuokos liudijimais policijos komisariatų migracijos valdybos išduoda naujus asmens dokumentus.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių už belgo ištekėjusios lietuvės pavardę santuokos liudijime rašyti su nelietuviška raide „w“.
Pernai kovą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius susituokusiems lietuvei ir belgui išdavė santuokos liudijimą, kuriame moters pavardė įrašyta su „v“ raide (Pauvels), o jos vyrui pavardė palikta originalo forma, t.y. su „w“ raide (Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą apskundė.
Teismo pranešime spaudai pažymima, kad neleidus pakeisti pavardės Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija.
„Teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos: Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių pavardėse egzistuoja „w“ raidė, o pareiškėjos atveju, atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai pripažinti kaip diskriminaciją“, – sakoma teismo pranešime.
Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Nutartyje teigiama, kad nesant valstybes skiriančios ribos negalima riboti asmens įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir moralei).
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai sukeliama daug nepatogumų turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, o sutuoktinių vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.
Ši teismo nutartis nėra galutinė, ji gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides „x“, „w“, „q“, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis Valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
