Ekspedicijos dalyviai Tomsko srityje aplankė lietuvių tremties
vietas ir tvarkė apleistas kapavietes. Šioje srityje iš viso buvo
apie 300 lietuvių trėmimo vietų.
Pusryčiavo su prezidente
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
sako, kad „Misija Sibiras“ yra išskirtinis jaunimo pilietinės
brandos pavyzdys, telkiantis visus Lietuvos žmonės ir puoselėjantis
istorinę atmintį.
Šeštadienį šalies vadovė pasitiko iš lietuvių tremties
vietų Sibire sugrįžusius „Misijos Sibiras“ dalyvius ir pakvietė
juos pusryčių.
„Jaunimas, kuris myli Lietuvą ir brangina skaudžią jos
istoriją, yra mūsų šalies stiprybė“, – sakė D.Grybauskaitė.
Statė kryžius
Nuėję apie 100 kilometrų „Misijos Sibiras“ dalyviai
aplankė devynias tremtinių kapavietes, šešias iš jų sutvarkė,
pastatė aštuonis paprastus kryžius bei vieną memorialą iš trijų
kryžių, aplankė tris apleistus miestelius, kur trėmimų metu
gyveno lietuviai.
„Aš šią ekspediciją galėčiau pavadinti naktine, nes be
galo taupėme laiką – keliavome daugiausia naktimis, dienomis
dirbome. Be galo mažai miego, bet visi buvo stiprūs“, – BNS
Vilniaus geležinkelio stotyje sakė projekto organizatorius Ignas
Rusilas.
„Ta komandinė emocija yra tai, ką parsivežiau. Tai, kad
stipri komanda gali viską“, – pridūrė jis.
I.Rusilo teigimu, ekspedicija kiek viršijo planuotą maršrutą,
todėl aplankė kapavietes, kuriose jau lankėsi „Misija Sibiras“
dalyviai. Viena jų – pirmoji kapavietė, kurią projekto dalyviai
aplankė per pirmą kelionę į Rusiją 2006 metais.
„Viskas ten buvo puikiai, nebuvo ko tvarkyti toje vietoje.
Vadinasi, viską darėme teisingai ir tvarkingai“, – sakė
„Misija Sibiras“ organizatorius.
Pasak jo, šiemet kai kurie žygiai buvo sudėtingi – keliai
buvo užversti medžiais, kartais gedo technika. Taip pat I.Rusilas
teigė, kad ekspedicijos dalyviams pavyko sutikti kelis Sibire iki
šiol gyvenančius lietuvius. Senolę „Misija Sibiras“ dalyviai
sutiko atvažiavę į kaimą, kur dalyvavo ekskursijoje apie vietos
tremtinius.
„Staiga į ekskursiją užeina moteris, kuri sako: „Labas, aš
iš Lietuvos“, – pasakojo I.Rusilas.
Vedlys susigraudino
Kad ilgiausio šiemet Sibire žygio vedlys taip pat
buvo lietuvis, ekspedicijos dalyviai sužinojo nuėjus pusę kelio –
tik tada jis prisipažino turintis lietuviškų šaknų.
„Mes einam, einam ir tada jis sako: „Aš dabar pabūsiu
nuoširdus. Aš turiu lietuviškų šaknų. Kai sužinojau, kad mane
kviečia vesti jūsų grupės, akyse ėmė kauptis ašaros. Aš
supratau, kad noriu pažinti tai, iš kur kilau, nes tokios galimybės
man gyvenime nebuvo“, – teigė I.Rusilas.
„Mes turėjome nepakartojamas dvi dienas ir jautėme stiprią jo pagalbą
per visą žygį“, – pridūrė jis.
Tuo metu 30-metė ekspedicijos dalyvė, žiniasklaidos srityje
dirbanti Julija Ciurupa BNS sakė su jauduliu stebėjusi už tūkstančių
kilometrų gyvenančius lietuvius.
„Įspūdis tikrai nuostabus, kai taip toli atrandi Lietuvą“,
– sakė ji.
Pirmą kartą į ekspediciją vykusi moteris stebėjosi, kaip
„įmanoma Sibire pasiekti tokius taškus, kokius mes pasiekėme“.
„Tai buvo nereali ekspedicija, iš tikrųjų. Dabar laukia
didelis darbas – pasidalyti tuo, ką parsivežiau. Visi apie tai
kalbame“, – sakė J.Ciurupa.
Į Vilnių grįžę „Misija Sibiras“ dalyviai vėliau
Prezidentūroje susitiko su šalies vadove D.Grybauskaite.
Šiais metais pirmą kartą prie misijos prisidėjo
po vieną Estijos ir Latvijos pilietį.
Šis projektas vykdomas nuo 2006 metų. Jo tikslas – pagerbti
tremtyje nukentėjusius bei žuvusius tautiečius, skatinti kartų
tarpusavio supratimą, suteikti jaunimui galimybę artimiau pažinti
praeities įvykius.
Per projekto gyvavimo metus dalyvio anketą užpildė daugiau nei
11 tūkst. jaunų žmonių. Lietuvių tremties ir įkalinimo vietas
Sibire – Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane – jau aplankė 13
jaunimo ekspedicijų. Sutvarkyta apie 110 lietuviškų kapinių, vyko daug
susitikimų su ten gyvenančiais lietuviais.
Per sovietų okupaciją 1940–1953 metais iš Lietuvos į
tremtį ir lagerius buvo išvežta daugiau nei 280 tūkst. žmonių.