Testamentas – giminės santaikos garantas

Palaidojus artimą žmogų aktualus tampa turto dalybų klausimas. „Kai susiduri su artimo žmogaus netektimi, prislegia ne tik pati netektis, bet ir rūpesčiai bei įtampa dėl palikimo tvarkymo“, – patirtimi dalinasi penkiasdešimtmetis Kęstutis.

Teisingumo ministras J.Bernatonis.<br>VRM nuotr.
Teisingumo ministras J.Bernatonis.<br>VRM nuotr.
Testamentą galima įregistruoti ir kitose Europos šalyse, kurios yra ratifika- vusios Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo.<br>lrytas.lt nuotr.
Testamentą galima įregistruoti ir kitose Europos šalyse, kurios yra ratifika- vusios Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo.<br>lrytas.lt nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

lrytas.lt

Aug 1, 2015, 8:00 AM, atnaujinta Oct 22, 2017, 11:30 AM

Gausią giminę turintis vyriškis prisimena: kaskart po artimojo laidotuvių pašnibždomis prasideda pasvarstymai, kam ir kas atiteks, ar dalis turto nebus nu-slėpta, ar palikimo dalybos vyks sąžiningai ir skaidriai.

Turtinių ginčų prevencija

Jei mirusysis nepalieka testamento, jo turtas yra paveldimas pagal įstatymą. Tačiau toks palikimo dalijimo būdas kartais sukelia nesantaiką tarp potencialių paveldėtojų. Turtiniams ginčams kelią užkerta testamentu pareikšta žmogaus valia. Testamentą gali sudaryti kiekvienas veiksnus fizinis asmuo: visą arba dalį turto galima paskirti vienam arba keliems asmenims (ne tik įpėdiniams pagal įstatymą), taip pat valstybei, savivaldybėms, labdaros organizacijoms, juridiniams asmenims.

Nors daugiausia testamentų sudaro senjorai, pastebima, kad apie užgyvento turto paskyrimą pagalvoja ir vis jaunesni – nuo 30 iki 50 metų – asmenys. Manoma, kad jaunesnius žmones sudaryti testamentus skatina gyvenimas nesusituokus, emigracija, pavojingas darbas, auganti materialinė gerovė ir didėjantis teisinis išprusimas.

Daugėja testamentų

Praėjusiais metais Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre buvo įregistruoti 24 835 testamentai. Iš viso šiuo metu Testamentų registre saugoma informacija apie daugiau kaip 340 tūkst. testamentų, kuriuos sudarė Lietuvoje gyvenantys asmenys. Pastebima, kad testamentų ima daugėti ekonominio augimo metais, kai pagerėja žmonių finansinė padėtis.

Mirus žmogui palikimo priėmimu suinteresuoti asmenys per tris mėnesius turi kreiptis į notarą pagal velionio gyvenamąją vietą. Notaras, be kitų veiksmų, taip pat Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre patikrina, ar yra sudarytas testamentas ir kur šis testamentas saugomas.

Vyrai rūpinasi rečiau

Turtą ateities kartoms dažniau paskirsto moterys nei vyrai. Daugiausia testamentų 2014 m. sudarė 71–80 m. moterys (6576), o tokio pat amžiaus vyrai – daugiau nei du kartus mažiau (2972). Antroje vietoje pagal sudarytų testamentų skaičių – 61–70 m. moterys (4233), šio amžiaus vyrai testamentus sudarinėjo perpus rečiau. Tuo metu 41–50 m. amžiaus grupėje tiek moterys, tiek vyrai per metus sudarė atitinkamai 694 ir 657 testamentus.

Pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį testamentų skaičių daugiausia testamentų sudaroma Alytaus, Panevėžio ir Klaipėdos apskrityse.

Tvirtinti gali ir laivo kapitonas

Duomenis apie naujai sudarytus testamentus Testamentų registrui teikia notarai, Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai užsienio valstybėse, Lietuvos notarų rūmai. Testamentų registro nuostatai numato, kad duomenys į registrą turi būti įrašyti ir objektas įregistruotas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo pranešimo gavimo dienos.

Testamentą gali patvirtinti ir kiti asmenys: gydymo įstaigų vyriausieji gydytojai, globos namų direktoriai, laivų kapitonai, laisvės atėmimo vietų viršininkai, gyvenamosios vietos seniū- nai ir kiti. Jie, vadovaudamiesi teisingumo ministro nustatyta tvarka, patys arba per savo įgaliotus asmenis privalo skubiai patvirtintus testamentus perduoti saugoti notarui pagal savo veiklos teritoriją.

Informacija – tik po mirties

Testamentų registre įrašomi tik duomenys apie testamento sudarymo faktą, tačiau informacija apie testamento turinį, testatoriaus pareikštą valią ir duomenys apie paveldėtą turtą nėra kaupiami. Centrinė hipotekos įstaiga Testamentų registro duomenis apie sudarytus testamentus teikia tik po testatoriaus mirties.

Kuris notaras patvirtino ar priėmė saugoti asmens sudarytą testamentą, taip pat ar yra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, galima sužinoti prisijungus prie Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomų registrų duomenų platinimo sistemos. Notarai gali gauti duomenis tiek apie Lietuvoje, tiek ir apie kitose šalyse įregistruotus testamentus – Europos testamentų registrų tinklas vienija daugelį šalių. Testamentą galima įregistruoti ne tik Lietuvoje, bet ir bet kurioje kitoje valstybėje, ratifikavusioje Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo.

Iš pirmų lūpų

Juozas Bernatonis Teisingumo ministras:

„Lietuvoje ilgą laiką vyravo įsitikinimas, kad testamentai yra aktualūs tik itin turtingiems asmenims. Taip pat teko susidurti su mitu, kad gali nelaimę prisišaukti, jeigu būdamas jaunas ir sveikas iš anksto apsispręsi, kam atiteks tavo užgyventas turtas. Tokie pamąstymai – tipiški teisinio neraštingumo pavyzdžiai. Nuosekliai vykdydami teisinį visuomenės švietimą jau dabar galime pastebėti augantį teisinį raštingumą. Tai liudija ir didėjantis testamentus sudarančių Lietuvos piliečių skaičius.“

Daugiau informacijos www.hipotekosistaiga.lt

Parengta bendradarbiaujant su Centrine hipotekos įstaiga

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.