Šių pokyčių prireikė po to, kai Vyriausybė nusprendė uždaryti „Putiną“,
nes šie globos namai iki šiol buvo brangiausi Lietuvoje.
Penkių aukštų pastate, užimančiame 4 tūkst. kvadratinių metrų, gyveno
tik 19 vaikų.
Įstaiga buvo reorganizuota ir jos funkcijos perduotos Marijampolės
specialiesiems socialinės globos namams, kuriems vadovauja Viduta
Bačkierienė. Vaizdingoje vietoje, ant Šešupės kranto, šalia Poezijos
parko, stovintį pastatą perėmė Turto bankas.
Marijampolės regione nėra nė vienos šeimynos, globojančios našlaičius.
Pastaruoju metu niekas net nesidomėjo, ar galėtų ją įkurti.
Tokios aplinkybės lėmė, jog globotiniams iš „Putino“ reikėjo surasti
gyvenamąją vietą.
V.Bačkierienė pasakojo, kad buvo nuspręsta išsinuomoti tokius namus,
kuriems reikia nedidelio remonto.
„Mums tinkamų namų Marijampolėje ieškojome internete esančiuose
skelbimuose. Vieni marijampoliečiai savo namą nesėkmingai pardavinėjo
jau kelerius metus. Parduodamų būstų savininkai pirmiausia mums
siūlydavo pirkti jų namus, tačiau neturime tiek lėšų, prašydavome
nuomoti.
Kai kurie savininkai, sužinoję, kad ketiname apgyvendinti našlaičius, iš
karto atsisakydavo.
Pavyko susitarti dėl nuomos su dviejų namų šeimininkais. Už kvadratinį
metrą mokėsime 2,5–3,5 euro. Per mėnesį mums nuoma kainuos nuo 500 iki
600 eurų“, – pasakojo V.Bačkierienė.
Šie namai yra atokiau nuo Marijampolės centro – anapus tiesiamos
europinės geležinkelio vėžės. Vaikai bus vežiojami į tą pačią mokyklą.
Trečioji vaikų grupė apsigyvens vienuolynui priklausančiose dviaukštėse
patalpose, esančiose šalia Vytauto parko.
Šiomis dienomis patalpose triūsia darbininkai. Jie kambarių sienas dažys
vaikų iš anksto pasirinktomis spalvomis: žydra, rožine, geltona ir net
salotine.
„Tikiu, jog mažesnėje, kuklesnėje aplinkoje, panašesnėje į šeimos,
susiformuos kitoks vaikų požiūris į gyvenimą.
Su globotiniais visą parą dirbs socialinės darbuotojos ir jų padėjėjos.
Iš „Putine“ dirbusių 22 darbuotojų priimsime 11.
Buvome vaikus nuvežę pažiūrėti, kokiuose namuose jie gyvens. Jie labai
susidomėjo, žvalgėsi spindinčiomis akimis. Puikios emocijos.
Vaikai nori gyventi namuose be specialių užrašų, jaustis kaip šeimoje“,
– pažymėjo V.Bačkierienė.