Aleksoto tilto žvaigždės spindi patvoryje ir prie Druskininkų

Dešimtmečius tiltą per Nemuną Kaune puošusių sovietmečio simbolių likimas skirtingas. Didžioji jų dalis virto metalo laužu, kelios plokštės mįslingai atsidūrė Grūto parke, o kitos riogso komunalinių paslaugų įmonėje šalia kilnojamųjų tualetų.

Miesto muziejui priklausantis sovietmečio simbolių komplektas riogso bendrovės „Kauno švara“ kieme šalia kilnojamųjų lauko tualetų ir smėlio barstytuvų.<br>P.Mantauto nuotr.
Miesto muziejui priklausantis sovietmečio simbolių komplektas riogso bendrovės „Kauno švara“ kieme šalia kilnojamųjų lauko tualetų ir smėlio barstytuvų.<br>P.Mantauto nuotr.
Nuėmus sovietinę simboliką kolonos aptaisytos pilonų spalvos plokštėmis.<br>P.Mantauto nuotr.
Nuėmus sovietinę simboliką kolonos aptaisytos pilonų spalvos plokštėmis.<br>P.Mantauto nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Nerijus Povilaitis („Lietuvos rytas“)

Aug 3, 2015, 8:09 AM, atnaujinta Oct 21, 2017, 3:17 AM

Sostinės politikams pagaliau nusprendus nuo Žaliojo tilto nukelti sovietmečio reliktus – akis badančias skulptūras, nesutariama, ką su jomis daryti ateityje.

Vilniečius piktinusios statulos dabar riogso komunalinių paslaugų įmonės kieme, o jas priglausti prašo net kaimyninės Rusijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto vadovai.

Kaune taip pat būta rūpesčių dėl Vytauto Didžiojo (Aleksoto) tilto pilonus puošusios sovietmečio simbolikos. Ji buvo nuimta tik šių metų pavasarį, ir labai skubant – artėjant savivaldos rinkimams politikai norėjo, kad sovietinių herbų neliktų iki Vasario 16-osios iškilmių.

„Laikinoji sostinė“ pasidomėjo, koks šių ilgą laiką neatsiejama tilto dalimi buvusių simbolių likimas.

Atrinko geriausius eksponatus

Dar prieš pradedant išmontuoti tilto puošybos elementus juos priglausti pareiškė norą dvi organizacijos.

Į Kauno savivaldybę kreipėsi Vievyje esantį Kelių muziejų valdanti valstybės įmonė „Automagistralė“ ir istorinių transporto priemonių savininkus bei mylėtojus vienijanti asociacija „Retromobile“. Jos nariai Aleksote neseniai įkūrė Istorinės technikos muziejų.

Savivaldybė leido šiems muziejams paimti du komplektus plokščių, po keturis vienetus. Kiekviena jų svėrė apie 400 kilogramų.

Dar vieną plokščių komplektą nuspręsta perduoti Kauno miesto muziejui.

Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys prisiminė, kad atrinkti eksponuoti tinkamas plokštes nebuvo lengva. Nemažai jų buvo paveiktos korozijos, dalis – supjaustyta išmontuojant.

„Visiems trims muziejams atrinkome ir atidavėme geriausiai išsilaikiusius tilto pilonų elementus. Vienas komplektas saugomas asociacijos „Retromobile“ patalpose, kitas iškeliavo į Vievį, Kelių muziejų. Kauno muziejus plokščių kol kas neturi kur eksponuoti, jos tebesaugomos „Kauno švaros“ kieme“, – pasakojo Z.Girčys.

Kiti simboliai buvo pripažinti netinkamais naudoti, juos nuspręsta nurašyti ir sunaikinti.

Paliko prie Grūto parko vartų

Priglausti sovietmečio reliktus labai norėjo ir Grūto parko įkūrėjas bei vadovas Viliumas Malinauskas. Jis ne kartą kreipėsi į Kauno valdžią, žadėjo savomis lėšomis atsigabenti, restauruoti, o vėliau eksponuoti istorinį palikimą.

Veltui atiduoti eksponatų Grūto parkui Kauno vadovai nesutiko. Politikams užkliuvo tai, kad unikalią sovietmečio palikimo kolekciją norintys apžiūrėti parko lankytojai perka bilietus.

Tarp tuomečio Kauno mero Andriaus Kupčinsko ir V.Malinausko net kilo konfliktas. Kauno konservatorių lyderis pareiškė veltui simbolikos neatiduosiantis, o parko įkūrėjas pinigų mokėti nesiruošė.

Vis dėlto keturios tiltą puošusios plokštės Grūto parke atsirado. Jas V.Malinauskas sakė kiek daugiau nei prieš savaitę radęs paliktas prie parko vartų.

„Kažkas šias plokštes parkui padovanojo. Jas kapitališkai restauruosime ir sumontavę ant specialiai tam pastatytos kolonos eksponuosime. Parke esantį tiltą jau senokai puošia nuo šio Kauno tilto nuimti turėklai. Dabar turime visą jo simbolių komplektą“, – pasakojo V.Malinauskas.

Suvertė į duobę ir sudaužė

Pasak savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo pavaduotojo Z.Girčio, nemažai plokščių buvo nugabenta į bendrovės „Baltic Metal“ metalo laužo supirktuvę.

Tai beveik 8 tonos nuo pilonų nuimto metalo. Už jį savivaldybė gavo 1346 eurus.

Z.Girčys pasakojo, jog metalo laužo supirkėjai pasistengė, kad sovietmečio simboliai būtų sunaikinti. Baimintasi politinių pasekmių, jeigu kas nors sugalvotų juos perpirkti iš supirkėjų ir kur nors panaudoti.

„Visos plokštės buvo suverstos į didžiulę duobę. Jas sudaužė kranas prikabintu didžiuliu metalo rutuliu“, – prisimena valdininkas.

Muziejuose dar neeksponuoja

Kauno muziejui priklausančios sovietmečio laikų relikvijos vis dar saugomos bendrovės „Kauno švara“ kieme.

Buvusios tilto puošmenos rūdija po atviru dangumi patvoryje šalia kilnojamųjų lauko tualetų ir žiemos pradžios laukiančių smėlio barstytuvų.

Bendrovės atstovai sakė mielai atiduosiantys muziejininkams skirtas relikvijas, tačiau kada tai įvyks, niekas nenori prognozuoti. Kauno muziejaus atstovai pareiškė bareljefų priimti negalintys, nes iki šiol neturi jiems eksponuoti tinkamų patalpų.

Istorinių transporto priemonių savininkus ir mėgėjus vienijančios asociacijos „Retromobile“ muziejuje bareljefai taip pat neeksponuojami.

„Ketiname muziejuje surasti vietą, bareljefus pritvirtinti prie sienų ir eksponuoti. Tai įvyks dar negreitai, šiuo metu keičiame ekspoziciją, tvarkome muziejų“, – sakė asociacijos prezidentas Ramūnas Kardelis.

Lietuvos kelių muziejaus, kuriam priklauso trečias bareljefų komplektas, direktorius Juozas Stepankevičius minėjo, kad plokštes pirmiausia reikės restauruoti, o tik po to – eksponuoti.

„Dabar atnaujiname kitus eksponatus, todėl šie bareljefai dar laukia savo eilės“, – sakė J.Stepankevičius.

Atrodo, kad pirmieji Vytauto Didžiojo tiltą puošusius bareljefus galės išvysti Grūto parko lankytojai.

Suteikė teisinę apsaugą

1948 metais vokiečių karo belaisvių atstatyto ir tų laikų simbolika papuošto tilto atributai Kaune išliko itin ilgai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę juos delsta išmontuoti nuo pilonų. Miesto savivaldybei trūko lėšų, be to, neturėta ir galingos technikos.

Sovietmečio simbolius buvo bijoma liesti ir dėl sklandžiusių gandų, esą norint juos nuimti, reikėtų griauti pačius pilonus, dėl to būtų pažeistas tilto konstrukcijos vientisumas.

Lieka tik spėlioti, ar taip buvo manoma iš tikrųjų, ar šios kalbos specialiai buvo skleidžiamos kai kurių Kauno valdininkų tarsi pasiteisinimas, kodėl taip ilgai užsiliko sovietmečio simbolika.

Tačiau bene pagrindine priežastimi tapo paveldosaugininkų sprendimas tilto pilonų puošmenas ir senuosius jo turėklus pripažinti istorine vertybe, suteikiant jiems teisinę apsaugą.

Paslėpti niekaip nesisekė

Ilgai svarstant, kaip pasielgti su simbolika, kurią nuimti draudė to meto įstatymai, imtasi keistų problemos sprendimo būdų.

Metalo bareljefus nuspręsta uždengti aliuminio plokštėmis. Buvo kalbama, kad būtent iš jų buvo montuojama tribūna, kurioje stovėdami per didžiąsias šventes paradų metu sovietmečio nomenklatūrininkai mojuodavo džiaugsmingai žygiuojantiems kauniečiams.

Sprendimas paslėpti sovietinius simbolius deramų rezultatų nedavė. Pilkos plokštės atrodė itin neestetiškai, darkė tiltą, todėl po kurio laiko nuo pilonų jos buvo nuimtos.

2008 metais Kauno savivaldybės tarybai ruošiantis pakeisti Aleksoto tilto pavadinimą, jam suteikiant Vytauto Didžiojo vardą, vėl užkliuvo sovietmečio herbai, nes jie nederėjo prie naujo tilto vardo.

Buvo norima sovietinius bareljefus nuimti, tačiau paaiškėjo, kad darbai kainuos daugiau nei 100 tūkst. litų. Galiausiai nuspręsta nederamais pripažintus simbolius nuo visuomenės akių uždengti žalsvu audeklu.

Sovietinė simbolika po audeklu slėpėsi trumpai – vėjas šią maskavimo priemonę gerokai apdraskė, o praūžus galingam škvalui gamtos gaivalas galutinai žvaigždes apnuogino. Tiltu vykstantys vairuotojai ir miesto senamiestyje vaikštinėjantys turistai galėjo „gėrėtis“ vėjyje plevėsuojančiais draiskalais.

Bareljefus pakeitė plokštės

Praėjusių metų gruodį paveldosaugininkams pagaliau nusprendus sovietinę tilto simboliką išbraukti iš saugotinų vertybių sąrašo, buvo paskelbtas jų išmontavimo konkursas. Laimėtojas turėjo nuimti visus metalinius bareljefus, o kolonų paviršių aptaisyti cementinėmis fasado plokštėmis, atitinkančiomis pilonų spalvą.

Konkursą laimėjusi Kauno bendrovė „Švykai“ visus darbus įsipareigojo atlikti iki kovo 10 dienos.

Nors nukrapštyti plokštes sekėsi ne taip lengvai, darbininkams teko susidurti su netikėtomis kliūtimis, darbus iki Kovo 11-osios iškilmių atlikti spėta. Tilto pilonus papuošė Lietuvos ir Kauno vėliavos.

Sovietmečio reliktams nerandama vietos

Giedrė Jankauskienė, Kauno miesto muziejaus atstovė:

„Mums atiduotų tilto pilonus puošusių bareljefų būklė gana prasta. Metalo plokštės tiek metų stovėjo po atviru dangumi, jos stipriai paveiktos korozijos. Dėl to šiuos eksponatus pirmiausia būtina restauruoti.

Tai visiems kauniečiams gerai pažįstamos autentiškos istorinės relikvijos, kurias pamatyti, manau, norėtų ne vienos kartos atstovai.

Kita vertus, šiuo metu Kauno miesto muziejus neturi jiems eksponuoti tinkamų patalpų. Viskas priklauso nuo Kauno savivaldybės, kuri yra mūsų muziejaus steigėja, valios.

Dideles viltis siejame su Laisvės alėjoje esančiais istoriniais Kauno centrinio pašto rūmais. Šis pastatas šiuo metu priklauso Lietuvos paštui, tačiau jos vykdomoms funkcijoms yra gerokai per didelis.

Manome, kad geresnės vietos istorine ir reprezentacine prasme miesto muziejui tikrai nerasime.

Jeigu pavyktų įsikurti šiuose rūmuose, galėtume juose eksponuoti ir tiltą puošusius sovietmečio epochos bareljefus.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.