Kaunas pakeitė studento iš Vokietijos gyvenimą

Verslo administravimo bakalauras iš Koblenco miesto Christophas Seyfangas, dabar 34-erių vienos Vokietijos įmonės, gaminančios sraigtasparnių ir lėktuvų dalis, darbuotojas, atsakingas už eksporto kontrolę, prieš 10 metų buvo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas. Pasinaudodamas studentų mainų programa „Erasmus“ Ch.Seyfangas 2004 m. pirmą kartą atvyko į Kauną. Nuo to laiko vokietis reguliariai lankosi Lietuvoje ir, anot jo, jaučiasi esąs ne tipiškas turistas, o lankantis senus namus.

Ch.Seyfangas pirmą kartą į Kauną atvyko 2004 metais. Nuo to laiko jis reguliariai lankosi Lietuvoje ir jaučia esąs ne tipiškas turistas, o lankantis senus namus.<br>KTU nuotr.
Ch.Seyfangas pirmą kartą į Kauną atvyko 2004 metais. Nuo to laiko jis reguliariai lankosi Lietuvoje ir jaučia esąs ne tipiškas turistas, o lankantis senus namus.<br>KTU nuotr.
Ch.Seyfangas pirmą kartą į Kauną atvyko 2004 metais. Nuo to laiko jis reguliariai lankosi Lietuvoje ir jaučiasi esąs ne tipiškas turistas, o lankantis senus namus.<br>KTU nuotr.
Ch.Seyfangas pirmą kartą į Kauną atvyko 2004 metais. Nuo to laiko jis reguliariai lankosi Lietuvoje ir jaučiasi esąs ne tipiškas turistas, o lankantis senus namus.<br>KTU nuotr.
Ch.Seyfangas pirmą kartą į Kauną atvyko 2004 metais. Nuo to laiko jis reguliariai lankosi Lietuvoje ir jaučiasi esąs ne tipiškas turistas, o lankantis senus namus.<br>KTU nuotr.
Ch.Seyfangas pirmą kartą į Kauną atvyko 2004 metais. Nuo to laiko jis reguliariai lankosi Lietuvoje ir jaučiasi esąs ne tipiškas turistas, o lankantis senus namus.<br>KTU nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Paulina Kuzmickaitė

Aug 3, 2015, 9:43 AM, atnaujinta Oct 22, 2017, 6:51 AM

Ch.Seyfangas semestrui į KTU atvyko iš savo gimtojo Koblenco miesto Vakarų Vokietijoje, kuris, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „sujungtas upių“. Vyras vėliau prisipažino, kad viena jo mėgstamiausių vietų Kaune yra Santakos parkas, kur į susilieja dvi upės – Nemunas ir Neris. Šis vaizdas visada jam primindavo gimtąjį Koblencą, taip pat įsikūrusį prie upių santakos.

– Kodėl iš visų „Erasmus“ mainų programos siūlomų vietų studijuoti prieš dešimt metų pasirinkote Lietuvą ir KTU?

– Nemeluosiu – mano pirminis pasirinkimas buvo vykti į Suomijos sostinę Helsinkį. Prieš 10 metų Vokietijos aukštųjų mokyklų studentai mainų programai „Erasmus“ Lietuvos beveik nesirinkdavo. Vidurio ir Rytų Europa tuo metu nebuvo populiarios studentų mainų programos kryptys.

Tačiau kai pateikiau prašymą dalyvauti studentų mainų programoje „Erasmus“ Helsinkyje, buvau informuotas, kad dėl per didelio pageidaujančiųjų skaičiaus semestrui priimtas nebūsiu.

Tuomet teko sugrįžti prie visų priimančiųjų institucijų sąrašo, kuriame ir radau Kaune esantį KTU bei dar vieną miestą Lenkijoje, kuris mane sudomino. Po dienos jau buvau apsisprendęs semestrui išvykti į Lietuvą. Nežinojau, kas manęs laukia, nes niekas iš mano šeimos, draugų ar pažįstamų nebuvo lankęsis šioje mažoje valstybėje prie Baltijos jūros.

Šiandien, praėjus dešimčiai metų, galiu pasakyti, kad šis atsitiktinumas iš esmės pakeitė mano gyvenimą.

– Galbūt turėjote ir asmeninių priežasčių, nulėmusių tokį pasirinkimą?

– Nusprendžiau, kad kasdien savo aplinkoje nematyti pažįstamų veidų iš gimtojo miesto ar universiteto, neturint čia artimų draugų ar gerų pažįstamų, man išeis į naudą. Ne paslaptis, kad žmonės iš tos pačios šalies, palikę savo komforto zoną, linkę laikytis kartu, kalbėti savo kalba. Ne išimtis ir programos „Erasmus“ studentai. Nenorėjau jaustis įspraustas į rėmus ir ne toks atviras naujai patirčiai, koks turėčiau būti.

Rizikavau pasirinkdamas pusę metų praleisti šalyje ir universitete, apie kuriuos beveik nieko nežinojau, tačiau ši rizika atsipirko su kaupu.

– Koks buvo „Erasmus“ studentų gyvenimas prieš 10 metų? Kur leisdavote laisvalaikį po paskaitų?

– Mūsų mėgstamiausios vietos tuomet buvo senamiestyje esantis baras „B.O.“ ir airiško stiliaus baras „Fortas“, dėl jo jaukios atmosferos ir gyvai grojamos muzikos. Jeigu norėdavome eiti pašokti, rinkdavomės Laisvės alėjoje esantį naktinį klubą „Siena“.

2004 metais Kaune buvo kur kas mažiau kavinių, barų ir naktinių klubų negu dabar. Vis dėlto tai, jog turėjome mažiau pasirinkimo, kur susitikti ir leisti laiką, mus suartino. Tuomečiai „Erasmus“ studentai žinojo, kuriose vietose renkasi jų naujieji draugai, ir ten lankydavosi. Dabar – vien Kauno senamiestyje atidaryta turbūt 20 naujų kavinių ir barų. Kai pasirinkimas toks didelis, lengviau išsiskirstyti grupelėmis ar kas sau.

Prieš 10 metų niekas taip aktyviai nesinaudojo socialiniais tinklais. „Facebook“ era buvo ką tik prasidėjusi, todėl dar nesinaudojome šiandien labai populiariomis grupėmis bendriems pokalbiams, nekūrėme renginių „Įvykių“ ir neturėjome išmaniųjų telefonų.

– Ar manote, kad „Erasmus“ studentai šiandien kitokie, negu buvo prieš 10 metų?

– Viso „Erasmus“ semestro metu jautėmės kaip viena šeima. Mano įsitikinimu, šiandien tokią būseną ir artumą pasiekti nėra lengva, nes į universitetus suvažiuoja kur kas daugiau studentų nei anksčiau.

Dabar jaunimas į universitetus suplaukia iš visų Europos kampelių, tačiau 2004 metais į Kauną naujos patirties, pažinčių ir žinių siekiantys studentai atvyko iš 7 šalių: Italijos, Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos, Lenkijos, Vokietijos ir Estijos. Mano fakultete KTU, be manęs, dar mokėsi 6 studentai, į Kauną atvykę per šią mainų programą.

Lyginant su šiuolaikiniais „Erasmus“ studentais, mūsų grupė 2004 metais pasižymėjo brandumu. Buvome mandagūs, stengėmės pažinti ir susidraugauti su lietuviais ir kaip įmanoma labiau prisitaikyti prie Kauno gyvenimo ritmo. Mūsų požiūris į „Erasmus“ patirtį buvo kitoks – daugelis siekė atrasti ką nors nauja, o ne vien ieškoti vis naujų vietų vakarėliams.

Miesto gatvėmis šiandien vaikštantys užsieniečiai jau nebestebina kauniečių, tačiau prieš 10 metų mūsų „Erasmus“ studentų grupė kėlė nemenką susidomėjimą. Vietos gyventojai domėjosi mūsų atvykimo priežastimis, iš kokių šalių atkeliavome ir ką veikiame Kaune.

– Žmones, kuriuos sutikote 2004 metais programos „Erasmus“ metu, vadinate šeima. Ar pavyko užmegzti ilgalaikių draugiškų ryšių su lietuviais?

– Taip, daugumą tų, kuriuos ir šiandien galiu vadinti draugais, sutikau per KTU programos „Erasmus“ mentorius, kurie mums organizuodavo įvairius renginius, išvykas po Lietuvą. Iš jų girdėjome, kad 2004-ųjų „Erasmus“ studentų grupė buvo išskirtinė ir viena geriausių per visą mainų programos veiklą KTU.

Praėjusiais metais dalyvavau savo draugų iš „Erasmus“ laikų Kaune vestuvėse, kurios vyko Plateliuose. Jaunikis prieš 10 metų buvo mainų studentas, atvykęs į Kauną iš Prancūzijos. Su savo nuotaka, dabar jau teisėta žmona, prancūzas susitiko 2004 metais KTU bendrabutyje.

Tarp vestuvėse dalyvavusių svečių buvo ir keletas draugų iš tuometės mūsų „Erasmus“ studentų grupės bei buvusių KTU mentorių. Vestuvių ceremonija buvo labai graži ir įsimintina: netrūko nei lietuviškos muzikos, nei tradicijų, nei skanių vaišių.

Santuokinį gyvenimą mano draugai pradėjo Didžiojoje Britanijoje, šalyje, kur abu gali kalbėti ta pačia kalba.

– Lietuvoje esate praleidęs nemažai laiko: pusę metų studijavote KTU ir gyvenote Kaune, o pasibaigus „Erasmus“ studijoms reguliariai čia atvykdavote. Ar kada nors turėjote merginą iš Lietuvos?

– Taip. Šiuo metu taip pat esu užmezgęs gana rimtus santykius su mergina iš Vilniaus, su kuria susipažinau lankydamas draugus iš Lietuvos.

– Ar į Lietuvą atvykstant 10 metų dar liko neaplankytų vietų? Kokie būna jūsų kelionės planai?

– Kai atvykstu Kauną, visada užsuku į KTU Tarptautinių ryšių departamentą ir aplankau jo direktorę Neringą Narbutienę. Prieš 10 metų, kai dar buvau „Erasmus“ studentas, ji man padėjo spręsti įvairius klausimus ir susidoroti su kilusiomis problemomis. Bėgant metams tapome gerais bičiuliais. Visas Lietuvos turistines vietas esu aplankęs po keletą kartų, dėl to konkrečiu planu savo kelionėse nesivadovauju. Ką veiksiu ir kur nuvyksiu, nusprendžiame kartu su draugais, kurie čia gyvena.

– Ar turite mėgstamiausią lietuvišką patiekalą, užkandį ar gėrimą?

– Per dešimt metų jie dažnai keitėsi. Vis dėlto turiu mėgstamiausią vasarišką patiekalą – lietuviškus šaltibarščius. Vis dar mėgstu cepelinus, o į Vokietiją parsivežti „Švyturio Ekstra“ alaus jau tapo tradicija. Naminis lietuviškas maistas man taip pat prie širdies.

– Ar kaskart atvykdamas į Lietuvą ir KTU pastebite tam tikrų pokyčių?

– Nors ekonominė padėtis Lietuvoje vis dar nėra gera, darbuotojų atlyginimai nedidėja tokiu greičiu, kaip didėja kainos, pensininkai vis dar vargsta, yra ir labai teigiamų pokyčių, pažangos. Kauno savivaldybė remia čia gyvenančias šeimas – mieste atsirado naujos sporto įrangos, vaikų žaidimų aikštelių, atnaujinamos poilsio zonos. Kauno senamiestis taip pat atgaivintas ir puoselėjamas.

Kalbant apie pokyčius universitete, žinau, kad šiandien KTU veikia labai stipri ESN (angl. „Erasmus Student Network“) organizacija, labiau išplėtota ir geriau veikia universiteto valdymo sistema. Praėjus 10 metų nuo KTU praleisto semestro, matau, kad universitetas dirba profesionaliau ir jame labiau skatinamas tarptautiškumas.

– Ką veikėte Lietuvoje, kai buvote čia pastarąjį kartą?

– Į Kauną pastarąjį kartą buvau atvykęs birželio mėnesį, nes turėjau dalyvauti „Miesto maratone 2015“. Šiais metais bėgime dalyvavo beveik penki tūkstančiai žmonių iš įvairių Lietuvos miestų ir užsienio šalių. Pasirinkau pusmaratonio distanciją, t.y. turėjau įveikti 21 kilometro atstumą. Šiais metais Lietuvoje svečiavausi jau tris kartus.

– Ar ateityje į Lietuvą keliausite taip pat dažnai kaip ir dabar?

– Tai priklausys nuo daugelio aplinkybių, bet tikiuosi, kad taip. Lietuva per šiuos metus man tapo antraisiais namais.

Savo šeimai, draugams ir kolegoms visada siūlau važiuoti atostogų į Lietuvos kurortus. Man pačiam labiausiai prie širdies – Nida. Jei ateityje negalėsiu čia svečiuotis taip dažnai, kaip norėčiau, visada stengsiuosi ištrūkti į Lietuvą nors per atostogas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.