Radvilėnų plente esančios senosios Kauno žydų kapinės iš apleistos dykvietės gali tapti pagarbiai sutvarkytu nekropoliu. Tai vieta, kurioje amžinojo poilsio atgulė senojo Kauno gyventojai, nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai bei holokausto aukos.
Ilgus metus apleistą ir niokojamą vietą deramai sutvarkyti nusprendę miesto politikai netikėtai sulaukė ne pačios palankiausios žydų bendruomenės reakcijos.
Žydams įtarimų sukėlė Kauno valdžios užmojis pervadinti kapines jas paverčiant Kauno žydų atminimo parku. Baimintasi, jog kapinėms suteikus parko statusą kils grėsmė mirusiųjų amžinojo poilsio vietos sakralumui.
Atsižvelgdama į žydų bendruomenės nuogąstavimus Kauno savivaldybės taryba priėmė kompromisinį sprendimą. Kapinių pavadinimo bei statuso nuspręsta nekeisti, o jų sutvarkymo pirmajam etapui skirti 8 tūkstančius eurų.
Kokie darbai laukia ateityje, „Laikinoji sostinė“ paklausė savivaldybės tarybos nario, architekto, profesoriaus Jono Audėjaičio.
– Ilgus metus senosios Kauno žydų kapinės miesto vadovams, regis, visai nerūpėjo. Kaip ketinama ištaisyti praeities klaidas?
– Turėdamas savo jurisdikcijoje žydų kapines, miestas privalo jas tvarkyti. Kad žydų bendruomenė to nedaro galbūt neturėdama ar nesugebėdama pritraukti lėšų, dar nereiškia, jog miestas gali šiuos 8 hektarus palikti likimo valiai ir dėl to nuolat turėti problemų.
Juk ši teritorija, senosios Kauno žydų kapinės, nuolat atsiduria pirmuosiuose laikraščių puslapiuose. Tai antkapius kažkas išvarto, tai kas nors ko nors nepadaro ar Izraelio ambasadorius pareiškia nepasitenkinimą, kad ši vieta apleista ir neprižiūrima.
Todėl norint šią situaciją pakeisti, išspręsti daugelį metų egzistuojančią problemą reikėjo padaryti pirmuosius judesius. Keista, kad žydų bendruomenė taip jautriai sureagavo į ketinimus pradėti tvarkyti ne jai, o miestui priklausančią teritoriją.
– Žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky minėjo sveikinanti iniciatyvą pagaliau tvarkyti šias kapines, tačiau keistai vertino norą kapines pavadinti parku. Kodėl taip norėta pasielgti?
– Nesuvokiu, kodėl žydai taip sukruto dėl to pavadinimo. Juk esmė ne pavadinimas. Svarbiausias tikslas, kad savivaldybė galėtų skirti lėšų ir būtų imamasi pirmųjų darbų – inventorizuoti kapines ir identifikuoti kapavietes.
Norint neužlaidotai teritorijai suteikti daugiau reikšmingumo, kad į ją ateityje niekas nesikėsintų, sumanyta suteikti jai dar ir parko pavadinimą. Kad visiems laikams ši teritorija išliktų su kapinėmis ir su parku. Viskas daroma dėl to, kad ši vietovė būtų tinkamai įprasminta ir sutvarkyta.
Derėtų prisiminti ir tai, kad šioje vietoje, kapų pašonėje, jau buvo planuojama pastatyti degalinę.
– Tvarkyti kapines savo lėšomis buvo ėmęsis ir verslininkas iš Didžiosios Britanijos Williamas Sternas, jis finansavo krūmų bei medžių iškirtimą. Jo vizija – sutvarkius kapines ir aptvėrus jas apsaugoti nuo vandalų. Kaip vertinate šią privačią iniciatyvą?
– Raštu kreipėmės į visas Lietuvoje veikiančias žydų bendruomenes prašydami prisidėti prie šios veiklos ir savivaldybei padėti galų gale sutvarkyti šią vietą. Jeigu iš jų atsiras norinčių skirti savo laiko, pastangų bei žinių, tokių žmonių mielai laukiama.
Pirmiausia reikia inventorizuoti visus kapus, įvertinti jų būklę, nustatyti, kas ir kur palaidota. Manau, ši informacija bus naudinga ir užsienyje gyvenantiems žydams, kurių seneliai ar proseneliai kilę iš Kauno. Čia be žydų bendruomenės atstovų pagalbos mes tikrai neišsiversime.
O tik paskui reikės priimti veiksmų planą, kartu su žydų bendruomene nutarti, kaip turėtų būti tvarkomos kapinės. Noriu pabrėžti, jog be žydų bendruomenės niekas nebus daroma, nes tai jos kapinės.
– Jau daugelį metų dvi Kauno žydų bendruomenes liūdnai garsina jų lyderių tarpusavio nesutarimai. Ar nemanote, jog nesiliaujantys konfliktai gali tapti rimtu kliuviniu jūsų siūlomam kapinių sutvarkymui?
– Taip nenorėčiau manyti. Pirmiausia dėl to, kad jie galbūt nėra vieninteliai atstovai. Ne kartą teko bendrauti su Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke F.Kukliansky, ji kvietė mus kartu tartis – tai mes ir darysime.
Savivaldybė negali nusimesti atsakomybės tvarkyti teritoriją, kurią privalo prižiūrėti. Jeigu tarpusavyje nesusitariantys žydų bendruomenių atstovai, nesugebantys išsiaiškinti, kas kam priklauso, neprisideda, o tik trukdo, mano įsitikinimu, savivaldybė šių trukdžių neturėtų paisyti.
Laikydamiesi visų žydų religijos reikalavimų pamažu šią teritoriją turime tvarkyti, kad ji įgautų tokį pavidalą, koks yra reikalingas.
Reikia judėti į priekį, tik tada bus matyti nuveikti darbai. O jeigu stovėsime vietoje ir barsimės tarpusavyje, ši teritorija visą laiką liks tokia, kokia yra dabar.
Žinome žydų kapinių tvarkymui keliamus reikalavimus – jie gana griežti. Tačiau pažvelgę, kaip kitose pasaulio šalyse, kad ir kaimynėje Lenkijoje, Krokuvos mieste, sutvarkyta žydų amžinojo poilsio vieta, mes irgi galime padaryti tą patį.
– Šiose kapinėse palaidoti ir nepriklausomybės kovose žuvę savanoriai, 14 žydų karių. Jų amžinojo poilsio vietos iki šiol deramai nėra tvarkomos. Gal jų priežiūrą reikėtų patikėti Krašto apsaugos ministerijai, pasitelkti Kaune dislokuotus karius?
– Kol neišsiaiškinsime vertės, nenustatysime, kas ten yra, nebus priimtas joks veiksmų planas. Epizodiniai veiksmai, kai kas nors ateina ir nupjauna žolę, apgeni vieną kitą medį, neduoda rezultato.
Turėtų būti sisteminis požiūris. Reikia ateiti į vietą, suprasti jos reikšmę, nustatyti, kur palaidoti žuvę savanoriai, kur galima žudynių „Lietūkio“ garaže aukų kapavietė, viską sukataloguoti ir priimti tvarkymo koncepciją.
Kai ji bus priimta, galėsime ieškoti finansavimo šaltinių, gal prisidės ir užsienio fondai. O rezultatą duos tik sistemingai atliekamas darbas.