Premjeras Algirdas Butkevičius žurnalistams sakė, kad priimant
išvadą, be kita ko, atsižvelgta į Savivaldybių ir Seniūnų
asociacijų poziciją. Jis pabrėžė, kad meras formuoja
savivaldybės strategiją ir turi teisę suformuoti komandą. Be to,
pasak A.Butkevičiuas, leidžiant seniūnijoms turėti savo
biudžetus, pablogėtų finansų valdymas, atsirastų galimybės
didėti korupcijai.
„Jeigu nori, pavyzdžiui, savivaldybės kai kurios gali pačios
organizuoti rinkimus ir daryti apklausą, koks seniūnas jiems
labiausiai būtų tinkamas. Šiuo metu įstatymai nedraudžia
savivaldybių taryboms priimti sprendimus, netgi gali tapti ir
biudžetine įstaiga, gali tapti ir atskirtu savivaldybės padaliniu,
bet aš noriu pasakyti, kad mes negalime ignoruoti savivaldos
pagrindų įstatymo, mes negalime savivaldybių taryboms primesti iš
viršaus įstatymus, nesuderintus su Savivaldybių asociacija ir
Seniūnų asociacija“, – sakė premjeras.
Išvada patvirtinta nepaisant Darbo partijos pasipriešinimo.
„Jeigu pagrindžiame, kad šito negalima padaryti keičiant
Konstituciją ar nereikia daryti, tai iš karto turi lygiagrečiai
eiti kiti siūlymai – to, ko nori žmonės. Šito nebuvo pateikta,
dėl to mes pasitarime nepritarėme“, – „darbiečių“ poziciją
žurnalistams pirmadienį aiškino žemės ūkio ministrė Virginija
Baltraitienė.
Anot jos, būtina užtikrinti, kad skiriant seniūnus būtų
labiau atsižvelgiama į bendruomenių nuomonę, nes dauguma
gyventojų nori seniūnus rinkti tiesiogiai.
Vidaus reikalų ministerijos rengtoje Vyriausybės išvadoje
teigiama, kad seniūnas nėra savivaldybės viešojo administravimo
subjektas, per kurį įgyvendinama savivaldos teisė.
„Esminės seniūnijų ir seniūnų funkcijos – organizuoti
tinkamą viešųjų paslaugų teikimą gyvenamosios vietovės
bendruomenei, o ne atstovauti bendruomenės interesams formuojant
savarankišką politiką“, – išvadą aiškina ministerija.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Seimo teikiamose pataisose
lieka neaišku, koks bus išrinktų seniūnų statusas ir santykis su
bendruomenės išrinkta savivaldybės taryba bei jos sudarytomis
vykdomosiomis institucijomis. Be to, teigiama, kad savarankiškų
biudžetų įteisinimas lemtų dviejų pakopų savivaldos modelio
kūrimą, kuris nepasiteisino ir buvo panaikintas 1995 metais.
„Rinkti 559 seniūnus ir išlaikyti paskui juos ir tiek pat –
559 – apylinkių tarybas Lietuvos biudžetui kainuotų labai daug,
šituos pinigus reikėtų atimti iš kažkokios kitos srities, tarkime
sveikatos, socialinės apsaugos ar švietimo. Mes galvojame, kad taip,
kaip yra dabar, yra gerai ir Lietuvoje yra svarbesnių vietų, kur mes
galėtume tas lėšas padėti“, – pirmadienį žurnalistams teigė
vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.
Pagal įvairių partijų atstovų Seimui svarstyti pateiktas
Konstitucijos pataisas seniūnai būtų renkami ketveriems metams.
Kaip ir per savivaldybių tarybų rinkimus, balsuoti galėtų Lietuvos
piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Iniciatorių nuomone, tokios Konstitucijos pataisos seniūnams ir
seniūnijoms suteiktų konstitucinį statusą, garantuotų realią
savivaldą ir renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Kartu
siūloma nustatyti, kad seniūnijos turėtų savo biudžetą.
Kovo mėnesį po pateikimo už tokią Konstitucijos pataisą
balsavo 50 parlamentarų, penki buvo prieš, 35 susilaikė.
Konstitucijos pataisoms priimti reikia 94 parlamentarų balsų.
Neigiama Vyriausybės išvada nėra įpareigojanti.
Šiuo metu seniūnai yra karjeros valstybės tarnautojai.