„Nuo rugsėjo 1 dienos NATO turės aštuonis orlaivius,
priskirtus Baltijos oro policijos misijai“, – BNS antradienį sakė
NATO karinis atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Jay Janzenas iš Aukščiausiosios sąjungininkų pajėgų
Europoje vadavietės (SHAPE).
„Dabar turime 16 lėktuvų, priskirtų misijai, bet tai gerokai
daugiau nei karinis poreikis, kurį nustatėme prasidėjus Rusijos –
Ukrainos krizei (...). Manome, kad aštuonių orlaivių visiškai
pakanka vykdyti oro policijos misiją“, – interviu ttelefonu sakė
karininkas.
Nuo 2004 metų, kai Baltijos šalys įstojo į NATO, oro policijos
misiją paprastai vykdydavo keturi naikintuvai, kurie buvo
dislokuojami Lietuvoje. Po to, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo
regioną, NATO sąjungininkai atsiuntė papildomus naikintuvus į
Lietuvą, Estiją ir Lenkiją. Šiauliuose pastaruoju metu paprastai budėdavo dviejų šalių
naikintuvai.
Anot J.Janzeno, jau nuspręsta, kad nuo rugsėjo iki
gruodžio čia bus dislokuoti keturi Vengrijos naikintuvai
„Gripen“, o Estijoje – keturi Vokietijos naikintuvai
„Eurofighter Typhoon“. Į Lenkiją Baltijos šalių oro policijos
misijai sąjungininkai naikintuvų nebesiųs.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija antradienį BNS savo
ruožtu nurodė, kad klausimas dėl pastiprinimo siuntimo į Šiaulius
„šiuo metu yra derinamas su NATO pareigūnais ir
sąjungininkais“.
„Baltijos valstybės pageidauja, kad pagrindinis NATO oro
policijos misiją vykdantis kontingentas Šiauliuose būtų
sustiprintas papildomais pajėgumais Estijoje ir Lietuvoje.
Lietuva
siekia, kad dar vienas pastiprinimas nuo rugsėjo ar vėliau būtų
atsiųstas ir į Šiaulius. Šis klausimas šiuo metu yra derinamas su
NATO pareigūnais ir sąjungininkais“, – teigiama ministerijos
komentare BNS.
Anot KAM, Lietuva, kartu su Latvija ir Estija, visiems
atvykstantiems sąjungininkių kontingentams suteikia plačią
priimančiosios šalies paramą, užtikrina logistinę paramą ir
bendrai tam skiria iki 15 mln. eurų per metus.