Tai Palangos, Šventosios, Neringos, Klaipėdos ir Smiltynės gelbėtojai įrodinėjo trečiadienį Palangos paplūdimyje penktą kartą vykusiose Lietuvos gelbėtojų varžybose.
Savo ištverme ir sugebėjimais varžėsi 5 komandos, kurias sudarė po penkis gelbėtojus. Būtina varžybų sąlyga, kad komandoje būtų ir dvi merginos.
„Kasmet siekiame, kad šiame čempionate dalyvautų visų šalies maudyklių gelbėjimo tarnybos, tačiau kol kas komandų sulaukiame tik iš pajūrio.
Šiemet kviečiau atvykti ir prie Kauno marių esančių maudyklių budinčius gelbėtojus, tačiau paaiškėjo, kad jose iš viso dirba tik 4 gelbėtojai. Jei jie ir dalyvautų varžybose, tą dieną neliktų kam budėti prie vandens“, – sakė čempionatą organizavęs Palangos gelbėjimo tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.
Ryte prie centrinės gelbėjimo stoties susirinkusių komandų laukė nelengvos užduotys. Jau pirmoji estafetinio bėgimo rungtis parodė, kad ne visi gelbėtojai lengvai gali sparčiau pabėgėti klampiu paplūdimio smėliu.
Trijų šimtų metrų distanciją įveikę kai kurie jaunuoliai po finišo dusdami krisdavo ant smėlio. Antroje rungtyje jūroje 400 metrų turėję nuplaukti kai kurie gelbėtojai link kranto kapstėsi jau iš paskutinių jėgų.
„Juos pačius greitai reikės gelbėti“, – pašiepiančių komentarų negailėjo plaukimo rungties stebėti susirinkę poilsiautojai. Tačiau pikto linkėję smalsuoliai liko nuvilti – iš jūros išplaukę gelbėtojai dar sugebėjo paplūdimiu nubėgti 200 metrų.
Žmonių gelbėjimas jūroje – komandinis darbas. Atsiliko vienas, į pagalbą bėdos ištiktam žmogui suskubs kitas. Tai gelbėtojai įrodė likusiose rungtyse, kuriose reikėjo pademonstruoti vikrumą, medicinos žinių išmanymą ir jėgą.
Beveik 4 valandas trukusias gelbėtojų varžybas laimėjo Klaipėdos komanda ir apgynė praėjusių metų nugalėtojų titulą.
Antrieji liko palangiškiai, kurie geriau pasirodė vandens rungtyse: greičiausiai plaukė ir iš jūros į krantą pargabeno „skęstantįjį“.
Klaipėdiečiai buvo greitesni bėgimo ir vikrumo rungtyse. Nugalėtojus nulėmė paskutinioji – virvės traukimo rungtis, kurią laimėjo stipresni klaipėdiečiai.
„Tik sezoniniam darbui priimami pajūrio gelbėtojai yra pasiruošę gerai. Tai įrodo vien tas faktas, kad per birželį ir liepą dažniausiai vėjų šiaušiamoje jūroje nuskendo tik vienas jaunuolis, kuris maudėsi draudžiamu metu, kai buvo iškelta raudona vėliava.
O kiek dešimčių žmonių mūsų šalies jūros pakrantėje buvo išgelbėta“, – sakė savo komandos pasiekimu besidžiaugiantis uostamiesčio įmonės „Klaipėdos paplūdimiai“ vadovas Virginijus Urbonas.
Anot jo, maudytis upėse, ežeruose ir tvenkiniuose, prie kurių gelbėtojai nebudi, yra gerokai pavojingiau. Ten kasmet nuskęsta per 200 žmonių.
