Tai Palangos, Šventosios, Neringos, Klaipėdos ir Smiltynės gelbėtojai
įrodinėjo trečiadienį Palangos paplūdimyje penktą kartą vykusiose
Lietuvos gelbėtojų varžybose.
Savo ištverme ir sugebėjimais varžėsi 5 komandos, kurias sudarė po
penkis gelbėtojus. Būtina varžybų sąlyga, kad komandoje būtų ir dvi merginos.
„Kasmet siekiame, kad šiame čempionate dalyvautų visų šalies maudyklių
gelbėjimo tarnybos, tačiau kol kas komandų sulaukiame tik iš pajūrio.
Šiemet kviečiau atvykti ir prie Kauno marių esančių maudyklių budinčius
gelbėtojus, tačiau paaiškėjo, kad jose iš viso dirba tik 4 gelbėtojai.
Jei jie ir dalyvautų varžybose, tą dieną neliktų kam budėti prie
vandens“, – sakė čempionatą organizavęs Palangos gelbėjimo tarnybos
vadovas Jonas Pirožnikas.
Ryte prie centrinės gelbėjimo stoties susirinkusių komandų laukė
nelengvos užduotys. Jau pirmoji estafetinio bėgimo rungtis parodė, kad
ne visi gelbėtojai lengvai gali sparčiau pabėgėti klampiu paplūdimio
smėliu.
Trijų šimtų metrų distanciją įveikę kai kurie jaunuoliai po finišo dusdami
krisdavo ant smėlio. Antroje rungtyje jūroje 400 metrų turėję nuplaukti
kai kurie gelbėtojai link kranto kapstėsi jau iš paskutinių jėgų.
„Juos pačius greitai reikės gelbėti“, – pašiepiančių komentarų negailėjo
plaukimo rungties stebėti susirinkę poilsiautojai. Tačiau pikto linkėję
smalsuoliai liko nuvilti – iš jūros išplaukę gelbėtojai dar sugebėjo
paplūdimiu nubėgti 200 metrų.
Žmonių gelbėjimas jūroje – komandinis darbas. Atsiliko vienas, į
pagalbą bėdos ištiktam žmogui suskubs kitas. Tai gelbėtojai įrodė
likusiose rungtyse, kuriose reikėjo pademonstruoti vikrumą, medicinos
žinių išmanymą ir jėgą.
Beveik 4 valandas trukusias gelbėtojų varžybas laimėjo Klaipėdos komanda
ir apgynė praėjusių metų nugalėtojų titulą.
Antrieji liko palangiškiai, kurie geriau pasirodė vandens
rungtyse: greičiausiai plaukė ir iš jūros į krantą pargabeno
„skęstantįjį“.
Klaipėdiečiai buvo greitesni bėgimo ir vikrumo rungtyse. Nugalėtojus
nulėmė paskutinioji – virvės traukimo rungtis, kurią laimėjo stipresni
klaipėdiečiai.
„Tik sezoniniam darbui priimami pajūrio gelbėtojai yra pasiruošę gerai.
Tai įrodo vien tas faktas, kad per birželį ir liepą dažniausiai vėjų
šiaušiamoje jūroje nuskendo tik vienas jaunuolis, kuris maudėsi
draudžiamu metu, kai buvo iškelta raudona vėliava.
O kiek dešimčių žmonių mūsų šalies jūros pakrantėje buvo išgelbėta“, –
sakė savo komandos pasiekimu besidžiaugiantis uostamiesčio įmonės „Klaipėdos
paplūdimiai“ vadovas Virginijus Urbonas.
Anot jo, maudytis upėse, ežeruose ir tvenkiniuose, prie kurių gelbėtojai
nebudi, yra gerokai pavojingiau. Ten kasmet nuskęsta per 200 žmonių.