Priklausomai nuo mėnulio fazės, portalo lrytas.lt redakcijos svečiai neretai pasakoja pačias neįtikinamiausias istorijas, o fantazijos jiems galėtų pavydėti ne vienas rašytojas, bet V.Žukauskas, tarsi nujausdamas, kad jo istorijai žurnalistai liks abejingi, su savimi atsinešė ir įrodymų.
Vyriškis kartu atsivilko sunkią kuprinę, kimšte prikimštą įvairiausių dokumentų, surašytų lietuvių ir vokiečių kalbomis. Vyras tikino puikiai kalbantis vokiškai ir viso pokalbio metu nevengė istorijos konteksto paspalvinti detalėmis apie svetur nutikusias meilės istorijas.
Panašu, kad galantiškai pokalbio metu besielgusį ir vaizdinga kalba savo istoriją dėsčiusi vyrą vienu metu užklupo visos įmanomos bėdos.
Turkai ir marokiečiai susimokė nužudyti?
„Visos mano bėdos prasidėjo Vokietijoje. Man nutiko nelaimė, gulėjau ligoninėje, su ambasada susisiekti buvo neįmanoma, pagalbos nesulaukiau“, – nusivylęs dėstė vyriškis. Keturis metus Vokietijoje gyvenęs ir dirbęs vyras piktinosi, kad į jo problemas per daug dėmesio nekreipė nei policijos pareigūnai, nei medikai, tad neliko nieko kito tik grįžti į Lietuvą.
V.Žukauskas įsitikinęs, kad keletą kartų kėsintasi į jo gyvybę. Pats pašnekovas teigė, kad Vokietijoje dirbo mechaniku. „Aš dirbau legaliai, viršininkas nuolat mane gyrė, bet ten ir prasidėjo visos bėdos. Mano darbas buvo prižiūrėti brangią techniką kabelius tiesiančioje įmonėje, o ten dirbę marokiečiai ir turkai – tikri atgrubnagiai. Įsivaizduokite, sugenda koks nors brangus buldozeris, o tada paaiškėja, jog viskas dėl to, kad jie tepalo neįpylė.“
Vyras teigė, kad porą kartų atskleidęs tikrąsias gedimo priežastis greitai užsitraukė kolegų nemalonę ir šie nusprendė atsikratyti įkyraus lietuvio. V.Žukausko teigimu, kartą buvo sugadinti jo automobilio stabdžiai, bet šį gedimą vyras spėjo laiku pastebėti, o antrą kartą, anot jo, kažkas tyčia įpjovė laidą, žinodamas, kad tuo įrenginiu naudosis būtent V.Žukauskas.
„Jie žinojo, kad aš pasakysiu, kokios tikrosios gedimo priežastys ir juos atleis iš darbo. Kol mechaniko nubuvo, jokių bėdų niekam nekildavo, nes techniką remontavo kita įmonė ir nebuvo kaltų“, – pasakojo jis.
Po rusės išvirtos kavos atsipeikėjo ligoninėje
Pašnekovas pasakojo, kad kartą darbe paprašė savaitės atostogų, nes pažadėjo kitame mieste gyvenančiam draugui sutaisyti jo automobilį.
„Vakare dar nuvykau pas draugę. Mes pavalgėme vakarienę, pažiūrėjome televizorių.... Ryte pusryčiavome. Sakau jai „Valia, važiuosiu pas draugą, turiu darbų, o po kelių dienų grįšiu.“ Po pusryčių gėrėme kavą ir pajutau, kaip pirmas gurkšnis nuplikė visą gerklę. Spjoviau, puoliau skalauti vandeniu, bet visas gomurys buvo tarsi kuo aplipęs. Skalavau, bet nepadėjo, nuo vieno gurkšnelio buvau raudonas kaip burokas, jei būčiau išgėręs visą – manęs čia jau nebūtų. Šaukiau: „Valia, ką tu padarei?“ Juk nemušiu jos... Toje kavoje buvo kažkokių vaistų ar narkotikų.“
Palikęs draugės namus vyras dar užsuko į degalinę vandens, bet vos prisėdęs ant šaligatvio nualpo ir atsigavo tik po kelių parų ligoninėje. Tiesa, vyras aiškiai negalėjo atsakyti, kokia buvo medikų išvada.
Paklaustas, kodėl draugė norėjusi jį nunuodyti, vyras atsakė: „Už didelę pinigų sumą galima viską padaryti.“ V.Žukauskas teigė, kad iš savo draugės tokio akibrokšto nesitikėjo, nes draugystė tęsėsi ne vienerius metus ir vyras savo širdies draugei net atostogų metu Lietuvą parodė. „Ir į Trakus nuvedžiau, kaip galima nepasitikėti...“ – liūdnai atsiduso jis.
Vyras piktinosi, kad jo nelaimėms ir pasikėsinimams į jo gyvybę vokiečių pareigūnai liko abejingi, pyksta vyras ir ant Vokietijoje dirbančių Lietuvos diplomatų, kurie neva jį paliko bėdoje. V.Žukauskas taip pat jaučiasi nuskriaustas ir vokiečių darbdavių, mat šie po nelaimės vyrą pamiršo ir nesumokėjo jam atostoginių už du metus.
„Pasakoju savo istoriją, kad jaunimas pasimokytų“, – pokalbio pabaigoje pareiškė pašnekovas. Paklaustas, kaip jį galima surasti, vyras pareiškė, kad niekaip, mat mobilaus telefono neturi, o šiuo metu glaudžiasi Pašilaičių rajono miškuose.
Į ambasadą per naktį paskambindavo 70 kartų
Lietuvos ambasados Vokietijoje patarėja Rūta Genienė teigė, kad V.Žukauską pažįsta visas ambasados personalas. „Jis mus nuolat terorizuoja mobiliuoju telefonu. Kai jam blogai, paskambina ir mums grasina, kai gerai – skambina pagirti. Įsivaizduokite, per naktį paskambina ir iki 70 kartų“.
Ambasados personalas žino ne tik V.Žukausko bėdas, bet ir meilės nuotykius. Apie juos vyriškis pasipasakodavo neprašomas.
„Savo istorijomis jis mus sugraudindavo. Pasakodavo, kad jį skriaudžia, nori apgauti, kad pats turi verslą, aplink labai nepatikimi žmonės, bet paskui pastebėjome, kad nuolat keičiami mobilieji telefonai, iš kurių skambinama.
Jis gyvendavo tai pas vieną moterį, tai pas kitą. Kai registruodavome jį priėmimui, klausdavome, iš kur jis atvyks – juk gali tekti įveikti ir 700 ar 300 kilometrų kelią. Kai derindavome laiką, jis sakydavo „ne ne, aš atvažiuosiu greičiau, mes naktį važiuosime su mylima moterimi“. Mes jį nuolat registruodavome, o jis nuolat neatvykdavo“, – apie bendravimo su V.Žukausku subtilybes pasakojo ambasados atstovė.
Lietuvos ambasada Vokietijoje vyriškiui pagamino pasą, bet kol kas jis taip ir nesugebėjo jo pasiimti. „Jis pageidavo pasą atsiimti Vilniuje, tad ten ir nusiuntėme, bet po kurio laiko, jam neatėjus, pasas buvo nusiųstas atgal į Vokietiją, jo pagaminimo vietą.“
Ambasados darbuotojai puikiai žino, kad V.Žukausku ne kartą rūpinosi Vokietijos medikai.
