Juokauju? Nė kiek! Kokie čia gali būti juokai, kai tekste apie „prorusišką konservatoriaus meilę Hitleriui“ tai teigiama kone atviru tekstu. Cituoju: „Štai pavyzdžiui, toks lengvo pobūdžio skaitalėlis „Antialkoholiniai sovietų epochos plakatai“ – akivaizdi prorusiška propaganda: „Va, pažiūrėkit, kaip Sovietų Sąjungoj buvo geriau“.
Nesu susijęs nei su konservatoriais, nei su pagrindiniu komentaro personažu A. Dumčiumi, nei su G.Gaivenytės minėtu „portalėliu“, nei, savaime suprantama, su A.Hitlerio asmeniu. Ir, beje, šis mano tekstas yra visiškai ne Dumčiaus klausimu.
Tačiau taip jau išėjo, kad netiesiogiai prorusiška propaganda buvau apkaltintas ir pats, kadangi „Antialkoholiniai sovietų plakatai“ į G.Gaivenytės užsipultą „portalėlį“ atkeliavo tiesiai iš mano administruojamo istorijos įdomybėms skirto šaltinio.
Iš tiesų, vargu ar kas galėtų nuginčyti, kad prorusiška propaganda Lietuvoje veikė ir veikia. Bet ar verta dažnai sau įsikalbėtą kovą su ja paversti nekaip suvaidinta apykvaile komedija, juolab – dėstomą rimtu visažinio „eksperto“ tonu?
„Antialkoholiniai sovietų plakatai“ buvo pristatyti taip kaip yra – be jokios politinės potekstės ir ilgų „epochos kontekstą“ nušviečiančių išvedžiojimų. Tačiau neišmanėliams (o greičiausia – tokiais apsimetantiems) teks paaiškinti: stipriai gėrė tuomet „darbo liaudis“, todėl ir atsirado tie prieš alkoholizmą nukreipti plakatai (juk blaiviai visuomenei panašaus „agitpropo“ nereikia!).
Visiškai nereiškiantys, kad „prie ruso buvo geriau“. Bet pasirodo, kai kam tai „akivaizdu“. Beje, pirmoji šalis, pradėjusi aktyvią kovą prieš rūkymą, buvo... nacistinė Vokietija. Tiesiog baisu pagalvoti, kas būtų publikavus „antitabakinius“ to meto nacių plakatus: „Va, pažiūrėkit, kaip Trečiajame reiche buvo geriau?“...
Ganėtinai keista porinti visiems puikiai žinomus dalykus. Neretai susidaro įspūdis, kad kai kurie lietuviški autoriai visuomenę laiko, atleiskit už posakį, idiotais. Tokiais nesusigaudančiais kvaileliais, kuriems tarsi kūdikiui reikia pateikti tik „sugromuluotą“ medžiagą: su komentarais kaip vertinti tekstą, prierašais kaip jį interpretuoti, smulkiausiais paaiškinimais kokias išvadas derėtų pasidaryti.
Nejaugi prie kiekvieno plakatėlio reikėjo paskelbti: „Visuomenė smarkiai gėrė. Tik nepagalvokit, kad prie ruso buvo geriau!“ Galbūt tuomet autorė neįžvelgtų priešiškos propagandos? O gal pati kova su alkoholizmu, jeigu jos bandė imtis triskart prakeiktieji sovietai (beje, nelabai sėkmingai), automatiškai reiškia nostalgiją kūjui ir pjautuvui? To nesumąstytų nė pats didžiausias gudročius.
Mes matome ilgą Kremliaus leteną visiškai nepolitiniuose plakatėliuose vien dėl to, kad jie paišyti „anais laikais“, tačiau nepastebime per lietuviškus TV kanalus nuolat sukamų „urapatriotizmo“ dvasia persmelktų rusiškų serialų. Mes baksnojame pirštu į kiekvieną mums nepatikusį „portalėlį“, tačiau mielai balsuojame už demokratais prisistatančius „buvusios valdžios“ aktyvistus.
Štai čia ir yra tikrasis visuomenės „apdorojimas“ bei ganėtinai liūdni to apdorojimo vaisiai. Ir alkoholizmo žalą smerkiantys sovietmečio plakatėliai, lyginant su visu tuo, yra visiškas nulis.
Žodžiu, aš manau, kad būtent panašūs mūsų apžvalgininkų „nusigrybavimai“ tikriesiems „didžiojo brolio“ propagandistams tik į naudą.