Lietuvos istorikus kamuoja švento naivumo sindromas

Lietuvos ypatingojo archyvo direktorius Ovidijus Lėveris nemato nieko blogo, kad specialioje parodoje prezidento A. Brazausko nuotrauka atsidūrė šalia KGB viršininkų atvaizdų. Jis nemato čia jokios nepagarbos prieš ketverius metus mirusiam prezidentui. Juk A.Brazausko sovietinė praeitis yra faktas, tai kas čia blogo visų komunistų nuotraukėles sudėliot greta viena kitos.

Daugiau nuotraukų (1)

Ginta Gaivenytė

Aug 10, 2015, 3:48 PM, atnaujinta Oct 21, 2017, 3:17 AM

„Tai juk istorija“ – ši frazė virto lyg burtažodžiu, kuriuo galima pateisinti bet ką, kas susiję su praeitimi. Dėl šios sparnuotos „turime žinoti savo istoriją“ idėjos vyko ir didysis Žaliojo tilto mūšis.

Buvo metas, kai ir pati maniau, kad sovietinių darbo herojų skulptūros padaro tiltą įdomų ir dėl to jos turėtų likti. Nuomonė pasikeitė, kai išėjusi pasivaikščioti gegužės devintosios popietę pamačiau, jog „balvonų“ kojos pagerbtos raudonais gvazdikais. Štai tada patikėjau istoriko V. Savukyno perspėjimu, kad Žaliojo tilto skulptūros yra ir Rusijos informacinio karo prieš Lietuvą dalis.

Daugelį Lietuvos istorikų (ginkdie, ne visus) kamuoja švento naivumo sindromas. Jie mano, kad istorija yra skirti tenkinti smalsumui. Jiems atrodo smagu surinkti daug sovietinių antialkoholinės propagandos plakatų, sudėti paveikslėlius į internetą ir nieko šalia nekomentuoti – atseit, žmonės nekvaili, patys kažką supras. Arba sudėti į vieną krūvą visus sovietmečio pareigūnus, įskaitant ir patį A.Brazauską.

Nedaugeliui istorikų kyla noras pamąstyti, ką praeities faktai mums kalba šiandien. Ką mums dabar reiškia, kad Sovietų Sąjungoje buvo raginama mažiau gerti? Ką mums dabar rodo tai, kad Algirdas Brazauskas buvo ir komunistas, ir prezidentas?

Jei būtų keliami tokie klausimai, istorija tučtuojau pasirodytų nebesanti tik faktai. Juk istorija yra gyva atmintis. Kokia nauda iš istorijos, kuri tėra laisvalaikiui skirtas skaitalas – keliantis juoką arba šiurpinantis? Argi istorija neturėtų skatinti mąstyti apie tai, kaip gyvename šiandien?

Laikytis požiūrio, kad istorija – tai žmonėms numesta faktų kaulų krūvelė, dabar net labai pavojinga. Kol mūsų istorikai mėgaujasi faktų rankiojimu, Rusijos istorikai mokosi vis subtiliau manipuliuoti žmonių protais. Prieš mėnesį teko užklysti į knygų rusų kalba knygyną „Homo sapiens“. Naujienų stende ten buvo išdėliotos naujausios istorinės – ką tik iš Rusijos atgabentos knygos.

Viena iš jų – Stalino reabilitacija. Pasirodo, Stalinas iš tiesų nebuvo toks blogas, kokį jį parodo „istoriją iškraipę“ istorikai. Kita paneigia melą ir šmeižtą apie Raudonąją armiją. Joje dėstoma, kad Raudonoji armija iš tiesų yra gėrio armija. Ten, kur ši armija ėjo, įsivyravo taika, gyvenimas tapo geresnis negu prieš karą. Štai todėl rusai turi teisę didžiuotis Raudonąja armija kaip Europos išlaisvintoja. Tokią knygą galima nusipirkti už 6 eurus 25 centus.

Propagandinė literatūra pardavinėjamos ne kur nors Visagine ar Šalčininkuose, bet Vilniuje esančiuose knygynuose. Uždrausti jų neįmanoma – kol atviru tekstu neteigiama, kad Baltijos valstybės turi būti vėl Rusijos valdžioje, šie skaitalai negali būti įvertinti kaip keliantys grėsmę Lietuvos valstybingumui.

Žinoma, knygos parašytos gudriai – atviro raginimo okupuoti Baltijos valstybes joje nerasi. Tačiau skaitytojui stengiamasi įteigti, kad gyventi Sovietų Sąjungoje buvo geriau. Štai knygoje „Kodėl miršta Pribaltika?“ tvirtinama, kad trys Baltijos šalys tuoj virs dykviete, nes visi gyventojai jau beveik emigravo.

Gyvename sparčiausiai tuštėjančiame regione visame pasaulyje. Neva pas mus populiarus anekdotas: „Kas paskutinis išskris, tegu nepamiršta užgesinti šviesos oro uoste“.

Jei didžioji kaimynė Rusija nuolat perkuria istoriją savo naudai, ar mes galime sau leisti į istoriją žvelgti tik kaip į tai, kas mums šiaip, dėl smalsumo, yra įdomu?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.