– Esate teigęs, kad latviai dar nesupranta, kokį pavojingą kaimyną turi rytuose. Kaip vertintumėte lietuvių supratimą apie savo didįjį kaimyną? Jūsų manymu, ko latviams trūksta, kad tai suvoktų?
– Pastarųjų metų patirtis rodo, kad Baltijos valstybės susiduria su kompleksiniais saugumo iššūkiais. Ir tai truks ne metus ir ne du. Situacija keičiasi iš esmės. Suprantama, kad nėra lengva ir užtrunka laiko priimti ir apsiprasti su šiuo faktu ne tik mums, bet ir visam Šiaurės Atlanto Aljansui ar Europos Sąjungai, ypač turint omenyje, kad nuo praėjusio amžiaus devyniasdešimtųjų pradžios saugumo situacija Europoje ilgą laiką tik gerėjo.
Naujasis Latvijos prezidentas Raimonds Vējonis inauguracinėje kalboje šių metų liepos 8 dieną pažymėjo, kad vertindamas šalies saugumo padėtį, išskirtinį dėmesį ketina skirti tiek išorės, tiek vidaus saugumo problematikai. O tai apima ir energetinį saugumą, ir informacinė erdvės reikalus, pagaliau tokius klausimus kaip tolygesnis regionų socialinis ekonominis vystymasis. Toks požiūris artimas tam, kaip vertiname padėtį ir mes Lietuvoje.
Be to, pasikeitus Latvijos gynybos ministerijos vadovybei, buvo pakartotas ankstesnis įsipareigojimas pasiekti 2 procentų BVP gynybos biudžeto lygį iki 2018 metų.
– Vilnius neseniai nuo Žaliojo tilto nukėlė socializmo idealus menančias skulptūras; tai susilaukė atgarsio visuomenėje. Kaip manote, sovietinė realybė vis dar jaučiama Latvijoje? Gal drįstumėte palyginti, kur ji gajesnė – Latvijoje ar Lietuvoje?
– Vertinant vidaus situaciją, susijusią su nacionaline gyventojų sudėtimi ir integraciniais procesais visuomenėje, informaciniu lauku įvairiose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, regionų socialinės ekonominės plėtros disbalansu, Latvijoje padėtis kur kas sudėtingesnė.
Tikrai kaimynai verti pagarbos, kaip jie tvarkosi su kai kuriais klausimais šalies viduje, sugebėdami nesukelti susipriešinimo visuomenės viduje. Bet tai susiję ir su kompromisais, tarp kurių ir požiūris į kai kuriuos XX amžiaus istorijos klausimus. Lietuvoje, atrodytų, tai jau praeities etapas. Be to, mums padeda kur kas gilesnės istorinio identiteto šaknys, siekiančios tūkstantmetį.
– Dėl etninių priežasčių Latvijos situacija kovojant su propaganda yra kiek keblesnė. Ar vadintumėte veiksminga kovą su išorinių jėgų minkštąja galia Latvijoje?
– Visi stengiamės daryti tai, ką konkrečiomis aplinkybėmis galime ir kokius resursus turime. Latvijos parlamentas šių metų rudens sesijoje ketina svarstyti pataisas žiniasklaidos įstatymams, siekiant įvesti griežtesnę retransliuojamų programų kontrolę. Stiprinami Latvijos visuomeninio transliuotojo pajėgumai rengiant televizijos ir radijo laidas rusų kalba.
Be to, daugiau pasitikėjimo suteikia tas faktas, kad Rygoje veikia NATO Strateginės komunikacijos centras, kurio labai solidžiais pirmaisiais veiklos metais galime visi kartu pasidžiaugti.
– Ankstyvą pavasarį teigėte, kad Latvijoje, nors ir buvo kalbėta, neketinama grįžti prie šauktinių kariuomenės. Kaip manote, kiek tokiam sprendimui įtakos galėjo turėti Latvijoje populiarių partijų ryšiai su Kremliumi?
– Tikrai neieškokite ryšių su kurios nors šalies partijomis dėl tokio sprendimo.
Manyčiau, kad Latvijos gynybos ministerija tiesiog realistiškai įvertino situaciją ir nusprendė, kad skirtingai nei Lietuvoje ir Estijoje, vietoje šauktinių komponento efektyviau daugiau dėmesio skirti savanorių pajėgoms.
– Ar sumažėjo Latvijoje rusų turistų po to, kai Rusijai buvo įvestos sankcijos, o šioji paskelbė embargą? Kaip latviai žiūri į Rusijos rusus apskritai? Jaučiate skirtumą nuo Lietuvos?
– Kalbant apie turistų srautus, padėtis panaši visur. Tiesiog didelė dalis Rusijos gyventojų dėl kritusio rublio kurso nėra pajėgūs keliauti į užsienį. Galbūt mūsų kaimynai jų sulaukia daugiau, nes nemažai rusų Latvijoje yra įsigiję nekilnojamo turto, ypač Rygoje ir Jūrmaloje.
Pirmą pusmetį Latvijoje rusų turistų mažėjimą kompensavo daugiau atvykusių turistų iš Europos Sąjungos, nes Latvija pirmininkavo ES Tarybai. Vasarą, be abejo, tradiciškai daug rusų sulaukdavusi Jūrmala jaučia jų stygių, ypač viešbučiai ir nekilnojamo turto nuomos sektorius.
Bet tai reiškia, kad verslas turi prisitaikyti prie naujų sąlygų ir mažinti kainas, dėl ko laimi vietos vartotojas. Džiugu, kad kasmet gerokai ūgteli Lietuvos ir Latvijos abipusis turizmas.
