Komentuodamas parlamentaro Artūro Paulausko siūlymą uždrausti
viešai dėvėti veidą dengiančias skraistes, ministras teigė, kad
situacija priklausys nuo atvykėlių noro integruotis Lietuvoje.
„Ko gero, dar kiek per anksti kalbėti apie galimus draudimus ir
panašius dalykus, jei tai siejame su prieglobsčio prašytojais,
kuriuos priims Lietuva. Šiandien dar nežinome, kokio tikėjimo
žmonės atvyks ir kitų niuansų. Bet kokiu atveju pritarčiau
A.Paulauskui dėl viešojo ir nacionalinio saugumo: mums tai tikrai
svarbu, tai prioritetas. Tikiuosi, kad prireikus mums pavyks rasti
balansą tarp saugumo ir žmogaus teisių“, – teigė ministras.
„Taip pat tikiuosi, kad žmonės, kuriuos mes priimsime, patys
norės kuo greičiau ir paprasčiau integruotis į mūsų
bendruomenę, priims mums įprastas elgesio bei kitas normas,
taisykles, gyvenimo būdą. Jei jie vadovausis tokiu požiūriu,
įstatymiškai nereikės reguliuoti nei aprangos detalių, nei kitų
dalykų“, – sakė S.Skvernelis.
Ministro komentarą BNS perdavė atstovas spaudai Tomas
Beržinskas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
A.Paulauskas teigia, kad burkų dėvėjimas gali kelti grėsmę
viešajam saugumui, nes kūną ir veidą dengiantys drabužiai
apsunkina galimybes identifikuoti asmenį.
Žmogaus teisių aktyvistai savo ruožtu tokią iniciatyvą vadina
nepagrįstu visuomenės gąsdinimu, kuris tik trukdytų pabėgėlių
integraciją.
Lietuva per dvejus metus žada priimti 325 migrantus iš įvairių
šalių, dauguma iš jų turbūt bus sirai. Pirmieji pabėgėliai į
Lietuvą turėtų atvykti kitų metų pradžioje.
Pasidalyti pabėgėlių našta Europos Sąjungos lyderiai sutarė
po to, kai bandydami patekti į Europą Viduržemio jūroje nuskendo
tūkstančiai žmonių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.
2011 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno per
2700 musulmonų sunitų.
Dėvėti veidą dengiančias skraistes pirmoji Europoje 2011
metais uždraudė Prancūzija, vėliau ja pasekė dar kelios šalys.
Šie sprendimai sukėlė daug diskusijų dėl religijos laisvės.