„Lietuva nusipelnė atidaryti krepšinio namus, kuriuose moderniai ir šiuolaikiškai būtų pateikiama šalies krepšinio istorijos medžiaga, video, 3D ir kitų informacinių technologijų dėka būtų galima pateikti virtualų turą nuo krepšinio atsiradimo pasaulyje, o apie krepšinio vystymą ir Lietuvos krepšinio istoriją pasakoti vienoje erdvėje“, – krepšinio namų idėją pristatė LKF atstovai.
„Krepšinio namuose bus įrengtas šiuolaikiškas muziejus“, – džiūgavo aistringas krepšinio gerbėjas, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Didžiulė ekspozicija
Santakos gatvėje esantis 30 arų žemės sklypas, kurį Kauno politikai nusprendė perduoti LKF – išskirtinėje vietoje.
Šalia – Santakos parkas, senųjų statinių bei modernių apartamentų kompleksai. Ne veltui šis žemės lopinėlis įvertintas solidžia suma – apie 867 tūkst. eurų.
Įdomiausia tai, jog šalia įsikūręs ir Lietuvos sporto muziejus. Jie kiemas, kur šiltuoju metų laiku vyksta užsiėmimai su vaikais, šalia pat LKF perduoto itin vertingos žemės lopinėlio.
Kam kurti Krepšinio namus jų veikloje pabrėžiant šiuolaikinio muziejaus įrengimą nuspręsta šalia jau veikiančios analogiškos įstaigos? Apsilankėme šiame muziejuje.
Jis įsikūręs dviejuose, pastatuose. Bendras ekspozicijų plotas siekia 1,3 tūkst. kvadratinių metrų.
Unikali kolekcija
Vieninteliame šalies sporto muziejuje – sukaupta gausi unikalių eksponatų kolekcija. Jų skaičius šiu o metu viršija 30 tūkstančių.
Muziejuje galima išsamiai susipažinti su mūsų šalies sporto raida. Ekspozicijos pasakoja apie sporto organizacijų kūrimąsi ir jų veiklą tarpukariu. Nemažai dėmesio skirta iškiliausiems mūsų sportininkams.
Čia esama ir išskirtinių eksponatų, pavyzdžiui kadenciją baigusio šalies prezidento Valdo Adamkaus 1948 metais Europos pavergtų tautų olimpiadoje iškovoti medaliai. V.Adamkus muziejui padovanojo ir išskirtinę relikviją – bilietą į 1939 metais Kaune vykusį Europos krepšinio čempionatą.
Lankytojai gali išvysti ir legendinį mūsų krepšininko trofėjų – 1986 metais iškovotą W.Jones'o taurę, 1999 metais Kauno „Žalgirio“ vyrams laimėjus Eurolygą gautą taurę. Čia pat – 2011 metais Lietuvoje vykusio Europos krepšinio čempionato medaliai bei kamuoliai.
Eksponatus muziejui yra padovanoję daugelis žinomų sportininkų: Algirdas Šocikas, Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas, Gintaras Umaras, Romas Ubartas, Virgilijus Alekna, Antanas Bagdonavičius, Vladas Česiūnas, Birutė Kalėdienė, Vida Vencienė, Lina Kačiušytė bei kiti.
Muziejuje – ne tik diplomai ir medaliai, bet ir unikalus, žymių sportininkų naudotas inventorius. Pavyzdžiui, eksponuojamas plentinis dviratis, kuriuo Kaune treniravosi tituluotais sportininkais tapę broliai Gintautas ir Mindaugas Umarai.
Konkurencija glumina
Lietuvos sportui muziejaus vadovas Pranas Majauskas gali valandų valandas pasakoti apie mūsų šalies sporto istoriją. Jis ne tik asmeniškai pažįsta daugybę šalies sporto garsenybių, bet ir pats rinko muziejui eksponatus.
Paklaustas, ar šalia ketinamas kurti išskirtinai krepšiniui skirtas muziejus nesudarys konkurencijos, P.Majauskas išliko diplomatiškas.
„Tegul tik stato, tai vis geriau, nei griauna. Manau dėmesio užteks visiems“, – sakė muziejininkas.
Jis tikino nenorintis konkuruoti su LKF idėja išdygsiančiuose Krepšinio namuose eksponuoti šios sporto šakos trofėjus.
P.Majausko teigimu – jo vadovaujamas muziejus iliustruoja visų šalyje kultivuojamų sporto šakų, o ne tik išskirtinai krepšinio, istoriją.
Sporto muziejaus veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Pajamos, kurios generuoja lankytojams parduodami bilietai, ženklesnio pelno negeneruoja.
Kaišioja pagalius į ratus?
Šio muziejaus Sporto istorijos skyriaus vedėjas Arvydas Jakštas – kur kas kategoriškesnis. Jo manymu, krepšinio namus šalia statyti ketinanti LKF kaišioja pagalius į ratus.
„Legendinė Kauno Sporto halė stovi tuščia, sostinėje numarinti Sporto rūmai. Vietų, kur gali įsikurti LKF muziejus tikrai užtenka. Nesuprantu, kodėl jį norima statyti būtent šioje vietoje“, – svarstė A.Jakštas.
Sporto muziejaus direktorius P.Majauskas Kauno merui V.Matijošaičiui priminė anksčiau miestui vadovavusių politikų pažadus skirti lėšų sportininkų šlovės alėjos Sporto halės prieigose įrengimui. Jo įsitikinimu, būtina pagerbti visus Lietuvą garsinusius sportininkus, ne vien tik krepšininkus.
„Apie šį sumanymą kalbama nuo 2008 metų, tačiau niekas iki šiol nepajudėjo. Kiek anksčiau buvo numatyta lėšų projektui, bet šie pinigai nukeliavo į Panemunės tilto statybas. O dabartinė miesto valdžia apie pirmtakų pažadus nenori nieko girdėti, sako turinti savų planų“, – apgailestavo P.Majauskas.
Muziejininkas ir sporto entuziastas tikino – lėšų įrengti alėjai jam pažadėjo skirti dar premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau norint teikti paraišką, būtina parengti projektą, o tam lėšų neskiria savivaldybė.
Idėją bandoma prastumti tylomis
* Visuomenė apie jokius Krepšinio namus nebuvo girdėjusi iki balandžio 28-osios, kai Kaune buvo surengta LKF metinė konferencija. Paskutiniame darbotvarkės pavadinime „Einamieji klausimai“ buvo užšifruotas Krepšinio namų pristatymas.
* LKF prezidentas A.Sabonis paaiškino, kad antrajai šalies religijai įamžinti Kauno valdžia skyrė ilgam panaudos terminui 30 arų sklypą. Jo vertė – apie 867 tūkst. eurų.
* LKF vadovai lėšų Krepšinio namams statyti ir įrengti ketina gauti pardavę federacijos turimus vertybinius popierius, taip pat LKF priklausančias 350 kv. metrų patalpas Savanorių prospekte Kaune. Joms įsigyti ir įrengti 2012 m. buvo išleista apie 434 tūkst. eurų.
* „Lietuvos ryto“ žiniomis, LKF valdo apie 845 tūkst. eurų vertės obligacijų ir 27 tūkst. eurų vertės akcijų. A.Sabonis aiškino, kad tas lėšas reikia būtinai panaudoti, nes 2016-aisiais turimus vertybinius popierius valstybė kažkokiu būdu apmokestins apie 145 tūkst. eurų.
* Kauno taryba jau pritarė LKF pasiūlytam projektui Santakos gatvėje steigti Krepšinio namus, kuriuose veiktų krepšinio muziejus ir įsikurtų LKF biuras. Jis, beje, dabar yra federacijai priklausančiose patalpose, esančiose Savanorių prospekte Kaune.
* Darbai turėtų prasidėti 2016-ųjų pavasarį ir užtruktų maždaug metus. Projektui LKF iš savo biudžeto numato išleisti iki 1,5 mln. eurų. Palaiminusi Krepšinio namų statybą Kauno valdžia projektui nesiruošia skirti nė euro.
