Pastebėjęs pirmuosius požymius, kad sunkus ilgametis darbas ir patirti išgyvenimai susilpnino sveikatą, Saulius nutarė sudaryti testamentą, užgyventą turtą paskirstydamas Olandijoje likusiems sūnums ir pagrandukams iš antrosios santuokos.
Susiklosčius situacijai, kai turto turima daugiau nei vienoje šalyje, naudinga žinoti, kad testamentą galima registruoti ne tik Lietuvos testamentų registre, bet ir šalyje, kurioje gyvenantis asmuo ar asmenys yra paskirti turto paveldėtojais. Tokiu būdu registruojant testamentą potencialus paveldėtojas greičiau sužino apie sudarytą testamentą ir jo buvimo vietą. Testamentų registre įrašomi duomenys apie testamento sudarymo faktą, o duomenys apie testamento turinį, testatoriaus išreikštą valią ir duomenys apie paveldėtą turtą nėra kaupiami.
Lietuvos gyventojai kuria šeimas ir pradeda verslus įvairiose pasaulio valstybėse, tad globalizacijos kontekste tokia galimybė, teikiama Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registre, yra itin reikalinga.
Registruojama ne visur
Kol kas Lietuvoje sudarytus testamentus galima registruoti Europos šalyse, ratifikavusiose 1972 m. gegužės 16 d. Bazelyje (Šveicarija) priimtą Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo. Konvencijos tikslas – sukurti testamentų registravimo sistemą, kuri padėtų po testatoriaus mirties atskleisti testamento buvimo vietą, nesvarbu, kurioje valstybėje jis buvo sudarytas. Ši paslauga yra aktuali turintiems turto ne vienoje šalyje.
Lietuva Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo ratifikavo daugiau nei prieš dešimtmetį – 2004-aisiais. Tad tais metais Centrinė hipotekos įstaiga buvo paskirta atsakinga už Konvencijoje nustatytą registravimą bei prašymus dėl informacijos ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Šią konvenciją ratifikavusios Prancūzija, Kipras, Turkija, Belgija, Olandija, Italija, Portugalija, Liuksemburgas, Ispanija, Estija, Lietuva ir Ukraina. Statistika rodo, kad praėjusiais metais testamentus Lietuvoje sudarę asmenys pageidavo teisiškai išreikštą valią įregistruoti ne tik Lietuvos, bet ir Belgijos, Ispanijos testamentų registruose. Būta pageidavimų ir dėl testamentų įregistravimo visų Konvencijos dalyvių testamentų registruose.
Kas nutinka, jeigu testatorius pageidauja testamentą taip pat įregistruoti ir šalyje, kuri nėra ratifikavusi Bazelio konvencijos? Tai nėra esminė kliūtis kitoje valstybėje gyvenančius paveldėtojus informuoti apie sudarytą testamentą, tačiau procedūra tokiu atveju užtrunka ilgiau.
Paklausimai – iš dešimčių šalių
Šiandien Testamentų registras yra integruotas ir į Europos testamentų registrų tinklą (ENRW), o tai leidžia sudaryti palankesnes sąlygas gauti duomenis apie sudarytus ir saugomus testamentus iš kitų valstybių, prisijungusių prie ENRW. Iki šiol oficialią informaciją apie kitoje valstybėje, jeigu ji ratifikavusi Bazelio Konvenciją, sudarytą testamentą užtrukdavo iki kelių mėnesių. Lietuvai prisijungus prie Europos testamentų registrų tinklo ENRW, reikalingus duomenis galima gauti per kelias savaites.
Duomenys – elektroniniu būdu
Elektroniniu būdu gauti reikalingus duomenis apie kitose valstybėse, prisijungusiose prie šio tinklo, sudarytus testamentus turi galimybę mūsų šalies notarai.
Europos testamentų registrų tinklas apima Austriją, Belgiją, Bulgariją, Prancūziją, Vengriją, Italiją, Portugaliją, Rumuniją, Slovėniją, Kroatiją, Latviją, Liuksemburgą, Nyderlandus, Lenkiją, Ispaniją, Rusiją (tik Sankt Peterburgo sritis), Šveicariją, Estiją, Graikiją, Vokietiją ir Lietuvą.
Praėjusiais metais Lietuvos Testamentų registro duomenys dažniausiai buvo suteikti gavėjams, esantiems Austrijoje (55 paklausimai) ir Prancūzijoje (7 paklausimai). Iš viso per 2014 m. Centrinė hipotekos įstaiga gavo 63 duomenų paklausimus iš užsienio šalių, prisijungusių prie Europos testamentų registrų tinklo.
Iš pirmų lūpų
Juozas Bernatonis Teisingumo ministras:
„Galimybė atlikti paieškas ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių testamentų registruose yra labai svarbi, ypač turint omenyje nuo kitos savaitės pradedamą taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl paveldėjimo klausimų ir Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo. Šiuo reglamentu bet kuriam asmeniui, kuris pagal paveldėjimui taikytiną teisę gali daryti pareiškimus dėl palikimo, turėtų būti leidžiama daryti tokius pareiškimus valstybėje narėje, kurioje yra jo įprastinė gyvenamoji vieta, paprasčiau kalbant – nevykstant į palikimo atsiradimo vietos valstybę. Pagal šį reglamentą išduotas Europos paveldėjimo pažymėjimas turėtų būti laikomas galiojančiu dokumentu, kuriuo remiantis paveldimas turtas įregistruojamas valstybės narės registre.“
Daugiau informacijos: www.hipotekosistaiga.lt
Parengta bendradarbiaujant su Centrine hipotekos įstaiga
