Lietuva švenčia Žolinę, šventinamas naujas derlius, žolynai

Šeštadienį

Garsiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovė Pivašiūnuose garsėja iš visų bažnyčią niokojusių gaisrų išgelbėtu stebuklingu Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslu.<br>R.Neverbicko nuotr.
Garsiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovė Pivašiūnuose garsėja iš visų bažnyčią niokojusių gaisrų išgelbėtu stebuklingu Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslu.<br>R.Neverbicko nuotr.
Garsiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovė Pivašiūnuose garsėja iš visų bažnyčią niokojusių gaisrų išgelbėtu stebuklingu Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslu.<br>R.Neverbicko nuotr.
Garsiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovė Pivašiūnuose garsėja iš visų bažnyčią niokojusių gaisrų išgelbėtu stebuklingu Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslu.<br>R.Neverbicko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Aug 15, 2015, 8:58 AM, atnaujinta Oct 20, 2017, 1:39 PM

Didžiausi atlaidai – Žolinės aštuondienis, prasidėjęs penktadienį, – tradiciškai vyksta Pivašiūnuose, Alytaus rajone.

Garsiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovė šiais metais mini Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vainikavimo 27 metų sukaktį ir Palaimintojo Jono Pauliaus II apaštališkosios kelionės Lietuvoje 22-uosius metus. Pivašiūnų bažnyčia šiemet irgi mini jubiliejų – 190 metų.

Vidurdienį Pivašiūnų bažnyčioje iškilmingas šv. Mišias aukos Lietuvos vyskupai, bus skaitoma homilija, Mišiose dalyvaus Lietuvos vyskupai, svečiai bei piligrimai iš Lietuvos ir užsienio, bus meldžiamasi už Lietuvos žemdirbius.

Pagrindinėse Mišiose giedos jungtinis Kaišiadorių vyskupijos parapijų choras, pritariant Alytaus Didžiosios kunigaikštienės Birutės bataliono kariniam orkestrui. Šv. Mišias tiesiogiai transliuos Lietuvos televizija.

Po Mišių prie Dievo Motinos Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslo vyks malonėmis garsaus paveikslo pagerbimo apeigos, kurių metu bus skaitomas 1988 m. balandžio 27 d. popiežiaus Jono Pauliaus II raštas (brėvė) dėl paveikslo vainikavimo.

Iki rugpjūčio 22 dienos vyksiančiuose atlaiduose kasdien bus meldžiamasi vis kita intencija – už šeimas, dvasininkus ir vienuolius, ligonius ir jų slaugytojus, pedagogus, vaikus ir jaunimą.

Garsiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės šventovė Pivašiūnuose garsėja iš visų bažnyčią niokojusių gaisrų išgelbėtu stebuklingu Švč. Dievo Motinos su Kūdikėliu paveikslu, kuris per 1988 m. Žolinę buvo vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir gavo Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos titulą.

Pasak etnologų, Žolinės šventė vadinama ir javapjūtės pabaigtuvėmis, ir bičkopio, ir medsukio, duonos, medaus ir pieno švente. Per Žolinę įvairiose Lietuvos vietovėse buriasi kraštiečiai, tėviškėse susitinka giminės, artimieji, kaimynai, šventę ypač pamėgo iš naujo besikuriančios kaimo bendruomenės.

Žolinė švenčiama visose Lietuvos katalikų bažnyčiose kaip pati seniausia ir garbingiausia Švč. Mergelės Marijos garbinimo šventė. Kai kuriose parapijose, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą turinčiose bažnyčiose nuo seno vyksta dideli Žolinės atlaidai – Pivašiūnuose, Krekenavoje Panevėžio rajone, Zarasuose, Rumšiškėse ir kitur. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Palangoje, Žolinė švenčiama kartu su šv. Roko atlaidais. Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 200 bažnyčių, turinčių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulą, – jose per Žolinę vyksta didieji metiniai atlaidai.

Žolinės liturgijos ištakos siekia V amžių. Pasakojama, jog Jeruzalėje apaštalai, atvėrę Jėzaus motinos Marijos kapą, neradę jos kūno, tik daug gėlių ir žolynų. 1950 m. popiežius Pijus XII tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė Bažnyčios tiesa.

Žolinė yra privaloma šventė katalikams. Per iškilmingas Žolinės atlaidų mišias giedama Marijos garbinimo giesmė „Magnifikat“, o žmonės atneša pašventinti naujojo derliaus gėrybių ir žolynų, kurie vėliau, užkišti namuose už šventų paveikslų, sergi nuo gaisro, maro, bado bei kitų negandų. Perkūnijos metu, smarkiai žaibuojant žolynais smilkomi namai, sveikatai stiprinti geriami jų nuovirai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.