Politologas Liutauras Gudžinskas sako, kad lietuvių palankumą ES lemia neigiamas požiūris į nacionalinės valdžios institucijas bei Rusijos kaimynystė, o graikai ES nepasitiki dėl griežtų reikalavimų taupyti.
„Eurobarometro“ apklausos metu 68 proc. lietuvių ir tiek pat rumunų atsakė, kad yra linkę pasitikėti ES. Nepasitikėjimą ES išsakė 17 proc. apklausos Lietuvoje dalyvių – mažiausiai ES, kiti neturėjo nuomonės. Rumunijoje pasitikėjimą ES išsakė 68 proc. respondentų.
Kipre ES pasitiki 23 proc., Graikijoje – 26 proc. gyventojų, rodo apklausa.
Visose 28 ES šalyse ES pasitiki vidutiniškai 40 proc. gyventojų, nepasitiki – 46 proc.
Daugiau nepasitikinčių nei pasitikinčių yra ir didžiosiose šalyse – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Latvijoje ES pasitiki 51 proc., Estijoje – 55 proc., Lenkijoje – 48 proc. apklaustųjų.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius L.Gudžinskas teigė, jog lietuviai ES tvirtai pasitiki nuo pat narystės pradžios 2004 metais.
Pasak jo, lietuviai nėra linkę pasitikėti savo valstybės institucijomis ir todėl Lietuvoje „europinio valdymo idėja yra labai palaikoma“.
„Manoma, kad europinis valdymas yra geras valdymas ir geresnis nei mūsų“, – BNS sakė politologas.
Jo teigimu, teigiamą lietuvių požiūrį į ES taip pat suformuoja ir Rusijos kaimynystė – šalies gyventojai mano, kad priklausyti Europos šeimai yra saugiau.
„Lyginant mus su Vakarų Europa, jie neturi tos Rusijos grėsmės, jie nebuvo okupuoti, jie neturi tokio grėsmingo kaimyno“, – kalbėjo L.Gudžinskas.
Paklaustas, kodėl lietuvių pasitikėjimas ES yra keliolika procentų didesnis nei likusiose Baltijos šalyse, ekspertas priminė, kad šioms valstybėms stojant į ES, jos institucijos spaudė tiek Latviją, tiek Estiją imtis spręsti rusakalbių gyventojų problemas.
„Tas savo ruožtu kėlė tam tikrą nepasitenkinimą iš estų ir latvių. Dabar netgi gali būti atvirkščiai: rusakalbiai daug tikėjosi, kad ES prisidės gerinant jų padėtį, bet dabar manoma, kad ES mažai ką padeda“, – sakė politologas.
L.Gudžinskas teigė, kad Graikijos nepasitikėjimą ES galima aiškinti ekonomine krize ir griežtomis kreditorių taupymo sąlygomis. Kipro nepasitikėjimą ES jis aiškino taip pat didele bankų krize 2012–2013 metais ir griežtais skolintojų reikalavimais mainais už 10 mlrd. eurų paskolą, taip pat tradiciškai glaudžiais ryšiais su Graikija.
Visgi politologas pabrėžia, kad graikai, nepaisant nepasitikėjimo tarptautiniais ES kreditoriais, teigiamai žiūri į narystę ES ir euro zonoje.
„Eurobarometro“ apklausa vykdyta šių metų gegužės 5–27 dienomis. Visoje ES buvo apklausti 27 758 asmenys, Lietuvoje – 1003 gyventojai.
