Į kurorto vadovo priimamąjį atėjęs vaikas mero sekretorei Živilei Mačenskienei pareiškė, kad nori patekti pas miesto merą, o jo susitikimas yra suderintas.
„Mane pamatęs jis labai apsidžiaugs“, – dvejoti ėmusią sekretorę įtikino drąsus vaikas.
Tik atvedusi berniuką į miesto vadovo kabinetą Ž.Mačenskienė suprato, kad meras šio vaiko nepažįsta, o šis vizitas Š.Vaitkui buvo staigmena.
Nutraukęs pokalbį su tuo metu kabinete buvusia savivaldybės administracijos direktore, Š.Vaitkus neįprasto lankytojo pasiteiravo, gal šis su meru nori išspręsti kokį nors reikalą.
„Ne, norėjau tik jus pamatyti“, – išpyškino drąsus vaikas. Merui jis pranešė naujieną, kad pasikeitė NATO vadas. Paklaustas, iš kur tai žino, jis atsakė, kad jo tėvai dirba NATO.
Apžiūrėjęs mero kabinetą, pavaišintas saldainiais ir iš mero gavęs dovanų šratinuką, Arėjus kiek palūkuriavęs atsisveikino, padėkojo už priėmimą ir išėjo.
Paaiškėjo, kad pas merą užėjęs Arėjas, kurio abu tėvai iš tiesų yra Lietuvos kariuomenėje tarnaujantys karininkai, yra savivaldybės buhalterės anūkas, pas kurią į savivaldybę jis užėjo su savo mama. kai atsibodo būti pas močiutę, vaikas pareiškė eisiąs pas merą.
„Meras yra užimtas žmogus. Pas jį gali būti svetimų žmonių. Be to, tavęs nepraleis viena teta“, – nuo tokio sumanymo vaiką bandė atkalbėti močiutė.
„Svetimi žmonės palauks, kol mes pakalbėsime“, – atšovė berniukas, sugalvojęs, kaip apšauti mero sekretorę. ˙
