„Artimiausiu metu negalėsiu grįžti į Rusiją, bet labai to
noriu. Kad ir kaip man patiktų Lietuva, jos žmonės, mano
širdis Rusijoje. Man norėtųsi maksimaliai dalyvauti jos politiniame
gyvenime ir atskleisti savo šaliai tiesą“, – interviu BNS sakė
A.Nekrasovas.
Rusijos žurnalistas į Lietuvą atskrido praėjusį trečiadienį
ir iš karto pasiprašė politinio prieglobsčio. Lietuvoje, siekdamas
išvengti rusų teisėsaugos persekiojimo, jis gyveno nuo pavasario,
tačiau buvo sulaikytas liepos mėnesį nuvykęs į Kiprą. Kipras jį
nusprendė grąžinti Lietuvai.
A.Nekrasovas stebėjosi, kad jį sulaikė tik Kipre, nors į šią
šalį skrendant per Rygą žurnalisto dokumentus taip pat tikrino
pasų kontrolės punkte.
„Mane nuvedė į policijos užkardą ir vienas Kipro
policininkas darkyta rusų kalba pasakė, kad aš ieškomas per
Interpolą. Maniau, jog teoriškai tai įmanoma, tačiau iki pat
pabaigos netikėjau, kad aš toks reikalingas Rusijos valdžiai“, –
pasakojo Rusijos pilietis.
Po to per kelias dienas teismo posėdyje buvo nuspręsta Rusijos
paprašyti per 30 dienų parengti visus reikalingus dokumentus dėl jo
ekstradicijos, A.Nekrasovas pateko į Nikosijos kalėjimą. Kalinimo
įstaigoje, žurnalisto teigimu, vienintelis būdas atkreipti
visuomenės dėmesį buvo skelbti bado akciją.
„Todėl aš paskelbiau bado streiką su prašymu, kad pagal
Europos Sąjungos teisę mano prieglobsčio prašymą išnagrinėtų
Lietuva“, – sakė A.Nekrasovas.
Kalėjimo prižiūrėtojams pastebėjus, kad A.Nekrasovas nevalgo,
jis buvo pasodintas į karcerį dėl kalėjimo taisyklių nesilaikymo.
Rusas pasakojo aštuntą bado streiko dieną iš kalinių sužinojęs,
kad apie jį rašo Kipro žiniasklaida.
„Man buvo nuoširdžiai keista, kad į mane, nedidelį
regioninį Rusijos žurnalistą, kažkas atkreipė dėmesį. Jeigu
nebūčiau jo sulaukęs, žinant Kipro ir Rusijos santykius, jie
būtų mane išsiuntę į Rusiją“, – pasakojo A.Nekrasovas.
Kipras nepatenkino Rusijos prašymo A.Nekrasovą išduoti Maskvai
ir nusprendė grąžinti jį į Lietuvą, kuri buvo išdavusi jam
nacionalinę vizą. Kipras rėmėsi ES teisės nuostata, kad
prašymą dėl prieglobsčio svarsto ta ES šalis, į kurią asmuo
atvyksta pirmiausia.
Rusijoje A.Nekrasovas kaltinamas turto prievartavimu, jam gresia
15 metų kalėjimo.
Pats žurnalistas teigia, kad šie kaltinimai yra politizuoti, nes
jis rašė apie korupciją Udmurtijos Respublikoje ir dalyvavo
koncerno „Kalašnikov“ profesinės sąjungos veikloje. To koncerno
direktorius tada buvo Dmitrijus Busiginas, kuris šiuo metu yra
Rusijos federalinės valstybės sienos infrastruktūros plėtros
agentūros vadovas.
„Aš Rusijoje dariau viską, kas nuo manęs priklauso, todėl
esu laimingas žmogus. Negaliu pasakyti, kad man patinka tai, kas
su manimi pastaruoju metu daroma, bet man patinka tai, ko aš siekiu
ir ką dariau pagal savo įsitikinimus ir principus“, – kalbėjo
A.Nekrasovas.
„Nesu labai didelis politikas, aš tiesiog mažas regioninis
žurnalistas. (...) Aš matydavau problemą, tada ateidavau ir
maksimaliai padėdavau arba pats dalyvaudavau įvykiuose“, –
pridūrė Rusijos pilietis.
Lietuvą gyvenimui jis pasirinko dėl paprastesnės integracijos,
nes čia gyvena nemažai rusakalbių. A.Nekrasovas taip pat tiki, kad
Lietuva sugebės objektyviai išnagrinėti jo politinio prieglobsčio
prašymą.
Žurnalistas nusprendė palikti Rusiją, kai šių metų kovą
buvo nuteistas už šmeižtą valdančiosios partijos „Vieningoji
Rusija“ nario Andrejaus Šutovo atžvilgiu.
„Po to, kai buvau nuteistas už šmeižtą, Rusijos teisėsauga
galėjo pakeisti man kardomąją priemonę byloje su D.Busiginu. Iki
tada buvau tik pasižadėjęs neišvykti, tačiau pareigūnai galėjo
pasakyti, kad aš neva recidyvistas ir kad mane reikėtų sulaikyti.
Todėl ilgai negalvojęs nusprendžiau mesti viską, ką turiu, pirkti
bilietus ir išvykti iš Rusijos“, – teigė A.Nekrasovas.
Kalbėdamas apie bylinėjimąsi dėl savo veiklos koncerno
„Kalašnikov“ profesinėje sąjungoje, dėl kurios jis kaltinamas
turto prievartavimu, rusas pasakojo norėjęs padėti koncerno
darbuotojams sukurti nuo administracijos nepriklausomą darbuotojų
grupę ir su ja aktyviai siekti didesnių socialinių garantijų.
„Ten dirbo paprasti darbuotojai, pas juos nebuvo visuomeninių
organizacijų kūrimo, bendravimo su žiniasklaida patirties, o aš
jau turėjau tokios patirties, – teigė jis. – Jeigu aš būčiau
atsisakęs, žinodamas, kad žmones reikia apginti, jiems padėti, ši
mintis būtų mane nuolatos persekiojusi. Todėl aš nieko
nesigailiu, juk mes šį bei tą pasiekėme. Net jeigu būčiau iš
anksto žinojęs, kuo visa tai baigsis, aš vis tiek daryčiau tą
patį.“
„Kova buvo tikrai ilga ir baigėsi tuo, kad didžioji dalis
profsąjungos narių kentė spaudimą iš Rusijos valstybinių
represinių struktūrų arba vietos viešojo saugumo tarnybų.
Profsąjungos pirmininkas šiuo metu laukia sprendimo dėl politinio
prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje“, – sakė A.Nekrasovas.
Žurnalistas pasakojo taip pat buvęs gimtojo Iževsko
laikraščio redaktoriumi 2011-2012 metais.
„Tai titaniškai sunku. Iš pradžių turėjome reklamdavius,
bet po atitinkamų straipsnių jie pradėjo masiškai atsisakyti
reklamos. Mūsų laikraštis buvo populiarus, netgi labai, todėl
tokio sprendimo kitaip, nei valdžios spaudimas, paaiškinti
negaliu“, – pasakojo A.Nekrasovas.
„Nebuvo pinigų, negalėjome mokėti žurnalistams. Išėjo
taip, kad atleidęs žmones praktiškai vienas rašiau laikraščiui.
Žinoma, straipsnių kokybė krito iki nulio, tačiau tempiau iki
galo“, – teigė jis.
Gyvendamas Rusijoje A.Nekrasovas taip pat buvo tinklaraštininkas,
dalyvavo įvairioje visuomeninėje, politinėje veikloje. Jis 2012
metais kandidatavo į Udmurtijos parlamentą, tačiau nesėkmingai.
Žurnalistas sakė dėl savo visuomeninės veiklos susilaukęs
gana gausaus Iževsko gyventojų palaikymo. Pasak jo, Kremliaus
atžvilgiu kritiški regionų visuomenės veikėjai Rusijoje yra
palaikomi.
Komentuodamas aukštus Rusijos prezidento Vladimiro Putino
reitingus A.Nekrasovas sakė, kad jo vertinimas šiuo metu yra
susijęs ne su vidaus politika, o su gyventojų „įsivaizduojamomis
grėsmėmis iš išorės, kurias paskatina tikrai veiksminga
propaganda“.
„Todėl gyventojai telkiasi prie vieno lyderio, nors ir mato,
kad gyvena iš tikrųjų blogai. Kada kyla vietiniai konfliktai, kada
valstybinė propaganda nepasiekia šių dalykų ir nesako, kad tai
taip pat kursto Jungtinių Valstijų Valstybės departamentas, tada
gyventojai mus palaiko“, – kalbėjo A.Nekrasovas.
Vis dėlto jis nelaiko savęs opozicijos veikėju.
„Visa mano veikla, kuri prasidėjo 2008 metais, ji buvo
priešinga valdančiosios partijos politikai. Niekada nebuvo, jog
sakyčiau, kad esu opozicionierius, aš tiesiog visada išsakydavau
savo nuomonę ir ji dažnu atveju nesutapdavo su valdžios nuomone“,
– sakė A.Nekrasovas.
Jo teigimu, opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo nužudymas vasario
mėnesį buvo „signalas, kad prasideda naujas Rusijos gyvenimo
etapas“.
„Deja, prognozės pasiteisina. Rusijoje nebegalima atvirai
kalbėti apie tam tikrus dalykus“, – pridūrė jis.
A.Nekrasovas taip pat sakė, kad šiandieninėje Rusijoje nėra
erdvės į politiką ateiti naujiems žmonėms, tačiau pridūrė
tikįs, jog šalyje anksčiau ar vėliau prasidėsiantys protestai
pagimdys naujus opozicijos lyderius.
„Kelis kartus buvau vietiniuose protestuose, ten lyderiai gimsta
tą pačią akimirką. (...) Bet viltis dėl senųjų opozicionierių
taip pat yra. Tikiuosi, kad jie išgyvens iki akimirkos, kai Rusijoje
prasidės pokyčiai“, – kalbėjo Rusijos žurnalistas.
Kad A.Nekrasovas Rusijoje persekiojamas dėl politinių motyvų,
teigia ir tarptautinė žiniasklaidos laisve besirūpinantį
organizacija „Reporteriai be sienų“. Lietuvos vidaus reikalų
ministras Saulius Skvernelis yra sakęs, kad suteikti žurnalistui
politinį prieglobstį „sąlygos yra“.
Sprendimą dėl politinio prieglobsčio priims Migracijos
departamentas.