Kelionės visada praturtindavo šios moters pasaulį. Jų metu galima sužinoti apie įvairių šalių papročius ir ritualus, o pačios patirti išgyvenimai palieka saldžius prisiminimus su šiokiu tokiu kartėliu.
Šią vasarą nuo gegužės iki birželio S.Narayana leidosi į atostogų kelionę sujungtą su šokiu turu. Ji surengė pasirodymus Lietuvoje, Lenkijoje, Bratislavoje ir Švedijoje. Taip pat vedė paskaitas Lietuvos ir Krokuvos universitetuose. Jos sulaukė stulbinančio pasisekimo.
Pamokos iš Lietuvos
Šokėjos kelionė po Lietuvą suteikė jai galimybę sužinoti daugiau apie mūsų šalį ir jos legendas. Ji pasakojo, jog tolimosios Indijos šokio mokė Varėnoje esančioje poilsiavietėje šalia Lavyso ežero.
S.Narayana sakė, jog buvo maloniai nustebinta, nes kai kurie mokiniai parodė labai didelį susidomėjimą Kathak šokiu. Moteris prisiminė vieną mokinę iš Lenkijos, kuri pasirinko labai sudėtingą judesį ir atliko jį be didelių pastangų.
„Vis dėl to mus nustebino toks šaltas gegužės oras“, – teigė šokėja.
„Kalbant apie Lietuvos mitus ir legendas, kurių daugelis atkeliavo iš tų laikų, kai krikščionybės šioje šalyje dar nebuvo, manęs laukė dar viena staigmena“, – prisiminimais dalinosi S.Narayana.
Moterį nustebino tai, kad krikščionybė į Lietuvą atkeliavo gan vėlai. Ji rašo, jog epaisant to, kad valdovai šalį pakrikštijo XIX – XV a., liaudis prie naujosios religijos priprato tik maždaug XVII a.
Kaip ir visas senovines tradicijas, senuosius ritualus ir tikėjimą žmonės ateities kartoms perduodavo žodžiu.
Sudomino legendos
„Prieš organizuotų monoteistinių religijų atsiradimą, daugelis kultūrų tikėjo įvairiausiais dievais ir gamta, didvyriais ir herojiškomis legendomis, o svarbiausia jų dalis buvo moralė“, – pasakojo moteris.
Gamta dažnai buvo laikoma gimininga žmogaus šeimai. Saulė ir mėnulis būdavo pagrindiniai dievai. Kiti gamtos elementai, tokie kaip dangus, vanduo, ugnis, žemė ir kiti buvo laikomi mažiau galingais dievais. Visa tai moteriai pasirodė labai artima.
S.Narayana prisiminė viena lietuvišką legendą, kuri byloja, kad norint nutraukti sausrą ir prišaukti lietų, nuogos moterys ir mergaitės turi naktį nueiti į kaimo pakraštį ir palaistyti žemę vandeniu.
„Taigi matote, nors pasirodymą aš surengiau Lietuvos sostinėje Vilniuje, o šokio mokiau Varėnoje, aš taip pat praturtinau savo žinias senoviniais šios šalies mitais ir legendomis“, – džiaugėsi šokėja.
Stokholme prišaukė saulę
Stokholme moterį nustebino nepaprastas nutikimas. S.Narayana turėjo pradėti pasirodymą, tačiau mieste lijo. Ji pasiryžo šokti lietuje, tačiau su malda mintyse, kad jis nustotų.
Kai dvasingas šokis artėjo prie kulminacijos, atrodė, kad dievybė Durga išgirdo moters maldas. Netikėtai debesys išsisklaidė ir pasirodė saulė. Šokėja susilaukė audringų ovacijų
Lenkijoje S.Narayana vedė paskaitą apie Kathak šokį Krokuvos universitete. Ji taip pat lankėsi buvusioje Aušvico koncentracijos stovykloje, kuri jai priminė apie karo siaubus.
„Pasižiūrėjus į šiandienos pasaulį susidaro įspūdis, kad žmonių rasė nesimoko iš istorijos“, – sakė moteris.
Vienoje šokėją sužavėjo paroda „Vienna Becomes a Metropole“ („Viena tampa metropoliu“). Šypseną išspaudė komentarai apie XIX a. socialinę, ekonominę ir politinę situaciją.
„Vis dėl to labiausiai nustebino Europos oras. Nuo gegužės iki ankstyvo birželio buvo gan šalta. Bet nuo birželio vidurio smogė neįprasta karščio banga, kuri privertė daugybę žmonių įsigyti ventiliatorius.
Besikeičiant žemyno oro sąlygoms, greitai europiečių namuose gali atsirasti oro kondicionieriai!“, – prognozavo S.Narayana.