Jaunieji šauliai mokėsi ne tik šaudyti, rikiuotės, taktikos, ekstremalių išbandymų, bet ir saugiai nusileisti parašiutu.
Kaip papasakojo stovyklos viršininkas – Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas Julius Svirušis, parašiutininkų stovykla sulaukė labai daug jaunuolių prašymų, deja, ne visiems nusišypsojo laimė.
Atrinkti geriausi šauliai iš šešių kuopų. Į stovyklą pateko nuo 14 iki 18 metų amžiaus apie 40 šaulių. Įdomu, kad karyba domina ne tik vaikinus – beveik pusę stovyklos dalyvių sudarė merginos.
Iki ekstremalaus šuolio parašiutu jaunimas turėjo gerai išmokti teoriją ir praktiką ant žemės, tad dalyvavo ekstremalių situacijų ore kursuose. Visi stovyklautojai ištvėrė nelengvą išbandymą – bent vieną kartą iššokti parašiutu, po to tinkamai susilankstyti parašiutą ir t. t. Atsirado nemažai drąsuolių, kurie šoko vėl ir vėl.
Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vadas J.Svirušis pasidžiaugė, kad stovyklautojai gerai pasirengė, nusileidžiant ant žemės parašiutu išvengta traumų. Pasirodo, leidžiantis svarbu tinkamai laikyti kojas – kulnai, pirštai ir keliai turi būti suglausti. Tokioje padėtyje leidžiantis parašiutininkas nuvirsta ant šono išvengdamas sumušimų ar net lūžių.
Žemaitijos šaulių 8-ajai rinktinei priklauso daugiau kaip 300 jaunųjų šaulių nuo 11 iki 18 metų. Jaunieji šauliai per užsiėmimus mokosi taktikos, šaudybos, rikiuotės, topografijos (naudotis žemėlapiais, kompasais) ir kitų karybos paslapčių.
