Daugiabučio gyventojai tapo skolų ir valdininkų įkaitais

„Nesijaučiame nei saugūs, nei laisvi, o apie tai, kokia ateitis laukia mūsų vaikų, bijome ir galvoti. Kas toliau bus su mumis?“ – tokiomis mintimis dalijosi prieš keliolika metų pagal tremtinių grįžimo programą į Lietuvą sugrįžę žmonės.

V.Kovaliūnaitei teks kraustytis į Kauną.<br>D. Umbraso nuotr.
V.Kovaliūnaitei teks kraustytis į Kauną.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
V.Kovaliūnaitė turės išsikraustyti iš buto, kuriame gyveno keletą metų.<br>D. Umbraso nuotr.
V.Kovaliūnaitė turės išsikraustyti iš buto, kuriame gyveno keletą metų.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Savivaldybė su gyventojais sudarė nuomos sutartis.<br>D. Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (17)

Indrė Vainalavičiūtė

Aug 20, 2015, 11:06 PM, atnaujinta Oct 19, 2017, 5:19 PM

Naujosios Vilnios pakraštyje esančioje Linksmojoje gatvėje 129 numeriu pažymėto daugiabučio gyventojų nuotraukos anaip tol nėra linksmos. Namo gyventojai skundėsi, kad visi jų gyvenimą liečiantys sprendimai priimami nesitariant, o žmonėms suteikti informacijos niekas nenori.

Iš Rusijos, Kazachstano, Ukrainos į tėvynę sugrįžę tremtiniai ir jų šeimos sako, kad šiandien jaučiasi tarsi palikti likimo valioje – palikę turėtą gyvenimą svetur, bet ir Lietuvoje nesijaučiantys namuose.

„Juk ištrėmė tai pirmiausia šviesius žmones – inteligentus, mokytojus, o, matyt, ir buvo laukiama, kad būtent tokie žmonės ir sugrįš, o štai grįžo tie, kurie grįžo, ir, matyt, abi pusės liko nusivylusios“, – svarstė viena iš daugiabučio gyventojų.

Skolininkais pavertė prieš pačių valią

Nuo šių metų sausio namo gyventojai ne tik neteko socialinių lengvatų komunaliniams mokesčiams, bet ir turi mokėti nuomą Vilniaus savivaldybei.

Iki 2015-ųjų sausio nuomos mokestį už namo gyventojus mokėjo tremtiniais besirūpinęs SADM departamentas, kuris disponavo pagalbos grįžtantiems tremtiniams programos lėšomis.

Gyventojai skundžiasi, kad už elektrą ir šaltą vandenį nemokantys nuo sausio mėnesio, nes nėra jokių sutarčių su šių paslaugų teikėjais, o už kitas paslaugas gaunantys tam tikrus kvitus, kuriuose būna nurodoma mokėtina suma. Su žurnalistais bendravę namo gyventojai teigė ypač sunerimę dėl to, kad dėl nemokamų mokesčių kaupiasi skolos.

Į visus gyventojų klausimus, kada bus sudaromos sutartys ir kokia iš tiesų yra padėtis, paslaugų teikėjai atsako, kad jokio aiškumo šioje situacijoje nėra.

Privatizacija skendi rūke

Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti Linksmosios g. 129-ojo namo gyventojai atskleidė ne vieną situacijos niuansą.

Daugiabutyje su šeima gyvenantis Eugenijus Eidukaitis teigė, kad namas dokumentuose net nėra suskirstytas į butus: „Mano būsto nuomos sutartyje parašyta, kad esu 1500 kvadratinių metrų ploto nuomininkas, nors iš tiesų gyvenu 71 kv. m bute. Turime labai mažai informacijos apie tai, kokiomis sąlygomis ir kaip galėsime privatizuoti butą, kuriame gyvename jau daugybę metų.

Pats nesu tremtinys, esu gimęs jau po vadinamosios reabilitacijos, bet labai tikiuosi, kad savivaldybė į mūsų situaciją pažiūrės racionaliai“, – kalbėjo vyras ir pridūrė, kad toks daugiabutis savivaldybei yra finansinė našta, tad tikimasi, kad ateityje bus leista tvarkytis savarankiškai.

Nuomininkais paversti gyventojai yra sunerimę, kad žadamos privatizacijos teks dar ilgokai palūkėti, o štai nuomos mokesčiai nustatyti tikrai nesikuklinant.

Iš Vilniaus iškraustoma į Kauną

Nuo 2009-ųjų vieno kambario bute Linksmojoje gatvėje gyvenusi Viktorija Kovaliūnaitė neseniai sužinojo, kad teks kraustytis į Kauną, mat Vilniuje vietos jai valdininkai nerado. „Trėmė, tremia ir trems“, – liūdnai šypsojosi moteris ir pridūrė, kad iš Kazachstano į tėvynę grįžo kupina meilės Lietuvai, noro mokytis kalbos ir dirbti, bet likimas viską rikiuoja savaip.

Palikti butą Vilniuje moteris priversta todėl, kad nepavyko įrodyti, jog jos į Kazachstaną ištremtam tėvui buvo uždrausta grįžti į Lietuvą. „Mano tėvas – politinis kalinys, bet nepavyko rasti išlikusių archyvinių dokumentų. Manęs į eilę būstui dėl to neįrašė, o į Lietuvą grįžau per vėlai, kai registravimas į eilę buvo baigtas. Puikiai kalbu lietuviškai, esu raštinga, bet nebereikalinga“, – kalbėjo moteris.

V.Kovaliūnaitė neprieštarauja, kad nebuvo nuspręsta ją perkelti į Kauną: „Gražus miestas, šviesūs žmonės, tik butas, į kurį man tenka kraustytis, yra siaubingos būklės, bet ką jau padarysi.“

Dirbo gydytoja, bet gydytis nemokamai negali 11 metų šiame daugiabutyje gyvenanti Galina Pavilaičienė visą savo gyvenimą dirbo gydytoja. Ironiška, bet šiandien norėdama apsilankyti poliklinikoje moteris turi pati savomis lėšomis susimokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį.

„Esu tremtinio sutuoktinė, mes su vyru kartu esame jau 40 metų, bet kadangi Lietuvoje nedirbau, tad negaliu naudotis medicinos paslaugomis. Visą gyvenimą dirbau gydytoja, gaunu pensiją – 163 eurus, tačiau iš jos dar tenka sumokėti“, – kalbėjo moteris ir pridūrė, kad, nepaisant šių aplinkybių, ji džiaugiasi, kad Lietuva juos priėmė ir kaip galėdama rūpinosi.

Pašnekovė teigė nerimaujanti, kad užsitęsus sprendimo dėl privatizacijos priėmimui ir ilgą laikotarpį mokant savivaldybės nustatytą nuomą šeima gali susidurti su rimtais finansiniais sunkumais.

Savivaldybei namas atiteko su gyventojais

Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie SADM, Socialinės aprėpties ir bendruomenių programų skyriaus vedėja Lidija Zabulionienė, komentuodama situaciją dėl tremtiniams skiriamų butų, sakė: „1997-aisiais adresu Linksmoji g. 129 buvo įsteigtas grįžtančių tremtinių laikinojo apgyvendinimo punktas. Namas visuomet priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, bet pagal panaudos sutartį juo naudojosi ministerija ir čia apgyvendino grįžtančius tremtinius, kol šie sulaukdavo savivaldybių eilėse butų.“

Nuo 2015-ųjų sausio 1-osios panaudos sutartis tarp savivaldybės ir SADM nebuvo pratęsta ir namas buvo perduotas sostinės savivaldybei, o prieš tai parengti teisės aktai, kurie numatė, kad eilėse butų laukiantys gyventojai galės ir toliau likti minėtame name, tik jame gyvens kaip nuolatiniai nuomininkai.

Pašnekovė aiškino, kad kai kurie name, esančiame Linksmojoje gatvėje, gyvenantys žmonės nestovi eilėje butui gauti, nes nespėjo pateikti prašymo iki 2009 m. gruodžio 31 d., arba, pavyzdžiui, atvykę į Lietuvą tremtinių vaikai apsistojo tėvų būste ir savarankiškai būsto problemos nesprendė.

Į eilę butui – tik iki 2009-ųjų

Pagal galiojančius įstatymus, savivaldybė nuo 2009-ųjų nepriima naujų prašymų, o butai suteikiami tik tiems, kurie šiuos prašymus padavė iki minėtos datos.

„Taip buvo nuspręsta ir tai įteisinta teisės aktais. Vyriausybės nutarimu, kad tie žmonės, kurie nespėjo paduoti prašymo, bet gyvena vadinamajame punkte, gali pretenduoti į kituose rajonuose esančius laisvus butus, kurie buvo nupirkti už valstybės biudžeto lėšas, skirtas tremtinių šeimoms“, – kalbėjo L.Zabulionienė.

Tokių butų, anot jos, būta Kaune, Švenčionyse, Širvintose, Ukmergėje. Savivaldybės laikinai šiuos butus buvo išnuomojusios socialiai remtinoms šeimoms.

Dėl to, kodėl dalis namo gyventojų lieka, o kitų prašoma vykti į Kauną ir kitus miestus, pašnekovė sakė: „Tie, kurie padavę prašymus ir stovėjo eilėje gauti būstui Vilniuje, jiems ir pasiūlyti būstai minėtame punkte. Su kitais gyventojais, kurie pasiryžę laukti naujų butų naujai statomame name, sudarytos laikinos nuomos sutartys.“

Pašnekovė tikino, kad tremtinių sugrįžimo į Lietuvą programa įgyvendinama nuo 1992-ųjų ir viskas vyksta sklandžiai. „Buvome sulaukę ir ekspertų iš užsienio, jie išsakė savo nuomonę. Laikinas punktas jau nebetenka savo prasmės, nes žmonės gyvena po 10–12 metų. Patys gyventojai taip pat suinteresuoti spręsti šį klausimą, kad galėtų tvarkytis ir įsirengti butus taip, kaip jiems norisi.“

Pasak L.Zabulionienės, sprendimai dėl būstų tremtiniams tikrai nėra priimami spontaniškai, o apsvarstomos visos įmanomos galimybės ir ieškoma paties geriausios varianto: „Yra žmonių, kuriems reikalingas didesnis arba mažesnis plotas pagal šeimos narių skaičių, bet dauguma žmonių tikrai patenkinti.“

Laikinojo apsigyvenimo punkto nebeliks

Laikinojo punkto nuspręsta nepalinkti ir namą perėmus savivaldybei ieškota būdų, kaip gyventojus palikti šiuose būstuose. „Pasitaiko pačių įvairiausių situacijų. Juk laikas bėga, vaikai užauga, kai kurie susituokia. Tremtinys, turintis tremtinio statusą, pagal galiojančius teisės aktus, gali gauti butą ir stovi eilėje, bet jo suaugę vaikai jau nėra laikomi tos pačios šeimos nariais – tai atskira šeima. Tokia šeima neturi teisės į atskirą butą, nes tvarka numato, kad tokiu atveju tremtinio šeima yra sutuoktinis ar sutuoktinė bei nepilnamečiai vaikai“, – situaciją komentavo SPPD prie SADM specialistė.

Anot pašnekovės, suaugę vaikai su savo šeimomis turėtų patys apsirūpinti būstu ar stoti į eilę socialiniam būstui gauti. „Taip jau susiklostė, kad jie ten gyvena, o į gatvę juk neišmesi. Todėl ir buvo priimtas sprendimas, kad būstai bus siūlomi kitose savivaldybėse.“

Namas statytas tik valstybės lėšomis

Pašnekovė paneigė informaciją, kad namas, kuriame buvo įrengtas laikinojo apgyvendinimo punktas, yra pastatytas už lėšas, kurias jo statybai paaukojo įvairios tarptautinės organizacijos.

„Veikiausiai painiava kilusi dėl to, kad esama tokio namo, vadinamo Tremtinių namais. Tai globos įstaiga, kuri teikia apgyvendinimo paslaugas vienišiems tremtiniams. Šios įstaigos pastatas buvo pastatytas už įvairias paaukotas bei iš valstybės biudžeto lėšas ir jame turi teisę gyventi sugrįžę tremtiniai. Prie namo, esančio adresu Linksmoji g. 129, statybų kaip nors papildomai prisidėta nebuvo, visos statybos vykdytos valstybės lėšomis“, – sakė L.Zabulionienė.

Teisę likti minėtame name turi asmenys, turintys tremtinio statusą, t.y. patys tremtiniai ir jų vaikai, kurie yra gimę tremtyje bei iki 2009-ųjų yra padavę prašymus būstui Vilniuje gauti.

Kas laukia daugiabučio gyventojų?

Butų dalybos klausimas daugiabutyje Linksmojoje gatvėje perduotas savivaldybei, bet, anot pašnekovės, kai visų gyventojų problemos bus išspręstos, name tuščių butų neturėtų likti.

„Pirmas žingsnis yra suteikti būstus, sudarant nuomos sutartis, o kitas – leisti juos privatizuoti. Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, numatyta privatizavimo tvarka. Tokia praktika egzistuoja ir kitose savivaldybėse, kur nuperkami ir išnuomojami butai tremtiniams, o paskui lengvatinėmis sąlygomis leidžiama juos privatizuoti“, – kalbėjo L.Zabulionienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.