Taip nusprendė ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė,
vadovaujama Vyriausybės vicekanclerio Rimanto Vaitkaus. Sprendimas
priimtas Viešųjų pirkimų tarnybai neleidus vykdyti derybų su
idėjų konkurso pirmosios vietos laimėtoja bendrove „Paleko
Archstudija“, nes jos pasiūlytos korekcijos įvertintos kaip naujas
projektas.
„(Viešųjų pirkimų tarnybos) sprendimas vienareikšmiškai
mus nustūmė vėl į pradinę situaciją, kad mes vėl iš naujo
turime skelbti aikštės sutvarkymo konkursą. Šiandien nusprendėme,
kad tam skirsime nepaprastai trumpą laiko tarpą, tai yra tik dvi
savaites, kadangi visos idėjos realiai yra jau matytos, žinomos. Per
tas dvi savaites, tikimės, bus parengtas naujas projektas, telpant į
tuos rėmus, kuriuos mums apibrėžė Vyriausybė numatydama 2016
metais skirti biudžetą aikštės sutvarkymui“, – LRT radijui
ketvirtadienį sakė R.Vaitkus.
Anot jo, numatytas finansavimas šiuo metu neleidžia po
Lukiškių aikšte rengti požeminės automobilių stovėjimo
aikštelės.
R.Vaitkus sakė tikįs, kad aikštė bus sutvarkyta iki 2016 metų
pabaigos.
Viešųjų pirkimų tarnybos prašyta įvertinti, ar su idėjų
konkurso pirmosios vietos laimėtoja bendrove „Paleko Archstudija“
gali būti toliau vykdomos neskelbiamos derybos, architektams
pakoregavus projektą ir kelis kartus sumažinus numatomų darbų
sąmatą. Tarnyba naujus Rolando Paleko architektų grupės
pasiūlymus įvertino ne kaip korekcijas, o kaip naują projektą. Jos
išvadoje teigiama, kad toliau vykdant neskelbtinas derybas būtų
pažeistas lygiateisiškumo principas kitų konkurso dalyvių
atžvilgiu.
VPT atkreipia dėmesį, kad pirminė konkurso laimėtojų sąmata
siekė apie 11 mln. eurų, o Vyriausybė Lukiškių aikštei tvarkyti
yra numačiusi tik apie 1,5 mln. eurų. Jei sąlyga neviršyti šios
sąmatos būtų nustatyta naujuose viešųjų pirkimų dokumentuose,
laimėtoju galėtų būti pripažįstamas ne tik pakoreguotas R.Paleko
projektas, bet ir pigesni kitų konkurse dalyvavusių architektų
sprendiniai.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje
pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais
išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui
įamžinti – R.Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko
R.Čaikausko architektams su projektu „Rėdos ratas“. 2014-aisiais
taip pat buvo išrinktas ir geriausias monumentas žuvusių už
Lietuvos laisvę kovotojų atminimo įamžinimui – skulptoriaus
Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo aikštėje nenorėtų
matyti nei Vilniaus valdžia, nei Vyriausybės atstovai.