Taip nusprendė ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė, vadovaujama Vyriausybės vicekanclerio Rimanto Vaitkaus. Sprendimas priimtas Viešųjų pirkimų tarnybai neleidus vykdyti derybų su idėjų konkurso pirmosios vietos laimėtoja bendrove „Paleko Archstudija“, nes jos pasiūlytos korekcijos įvertintos kaip naujas projektas.
„(Viešųjų pirkimų tarnybos) sprendimas vienareikšmiškai mus nustūmė vėl į pradinę situaciją, kad mes vėl iš naujo turime skelbti aikštės sutvarkymo konkursą. Šiandien nusprendėme, kad tam skirsime nepaprastai trumpą laiko tarpą, tai yra tik dvi savaites, kadangi visos idėjos realiai yra jau matytos, žinomos. Per tas dvi savaites, tikimės, bus parengtas naujas projektas, telpant į tuos rėmus, kuriuos mums apibrėžė Vyriausybė numatydama 2016 metais skirti biudžetą aikštės sutvarkymui“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R.Vaitkus.
Anot jo, numatytas finansavimas šiuo metu neleidžia po Lukiškių aikšte rengti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės.
R.Vaitkus sakė tikįs, kad aikštė bus sutvarkyta iki 2016 metų pabaigos.
Viešųjų pirkimų tarnybos prašyta įvertinti, ar su idėjų konkurso pirmosios vietos laimėtoja bendrove „Paleko Archstudija“ gali būti toliau vykdomos neskelbiamos derybos, architektams pakoregavus projektą ir kelis kartus sumažinus numatomų darbų sąmatą. Tarnyba naujus Rolando Paleko architektų grupės pasiūlymus įvertino ne kaip korekcijas, o kaip naują projektą. Jos išvadoje teigiama, kad toliau vykdant neskelbtinas derybas būtų pažeistas lygiateisiškumo principas kitų konkurso dalyvių atžvilgiu.
VPT atkreipia dėmesį, kad pirminė konkurso laimėtojų sąmata siekė apie 11 mln. eurų, o Vyriausybė Lukiškių aikštei tvarkyti yra numačiusi tik apie 1,5 mln. eurų. Jei sąlyga neviršyti šios sąmatos būtų nustatyta naujuose viešųjų pirkimų dokumentuose, laimėtoju galėtų būti pripažįstamas ne tik pakoreguotas R.Paleko projektas, bet ir pigesni kitų konkurse dalyvavusių architektų sprendiniai.
Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų. 2013-aisiais išrinktas geriausias projektas Lietuvos laisvės kovotojų atminimui įamžinti – R.Paleko „Ramybė“, antroji vieta atiteko R.Čaikausko architektams su projektu „Rėdos ratas“. 2014-aisiais taip pat buvo išrinktas ir geriausias monumentas žuvusių už Lietuvos laisvę kovotojų atminimo įamžinimui – skulptoriaus Vidmanto Gylikio „Tautos dvasia“, tačiau jo aikštėje nenorėtų matyti nei Vilniaus valdžia, nei Vyriausybės atstovai.
