Siekiant tarnautojų atranką padaryti skaidresnę, objektyvesnę,
pritraukti į konkursus daugiau tinkamų kandidatų ir padėti
įstaigoms iš jų išsirinkti geriausią, sukurta keletas įrankių,
sėkmingai įdiegtų ir taikomų praktikoje.
Jau dvejus metus pretendentai į valstybės tarnautojo pareigas
privalo išsilaikyti VTD centralizuotai organizuojamą bendrųjų
gebėjimų testą. Šis testas nepraleidžia į antrąjį atrankos etapą –
pokalbį įstaigoje – pretendentų, nepademonstravusių minimalių
valstybės tarnautojo darbui reikalingų gebėjimų. Testą išlaiko apie
80 proc. kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas.
Bendrųjų gebėjimų testas tapo tam tikru perversmu tarnautojų
atrankoje. Iki tol daugiausiai buvo vertinama, kaip pretendentai
įsiminė teisės aktų nuostatas, o šio testo esmė – patikrinti
pretendentų gebėjimą mokytis, verbalinius ir skaičiavimo įgūdžius,
verbalinį, skaitinį ir loginį mąstymą, bendrąsias kompetencijas,
tokias kaip komunikacija, analizė ir pagrindimas, organizuotumas.
Kaip teigia testus sukūrę UAB „Žmogaus studijų centras“ ekspertai,
tokio pobūdžio testai leidžia prognozuoti žmogaus elgesį tam
tikrose situacijose ir net sėkmę darbe. Jų žodžius patvirtina
statistika: nors įstaigos nežino, kaip pretendentai išlaikė testą,
dažniau pasirenka pretendentus, testo metu surinkusius daugiau
balų.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo jokios bendros sistemos, padedančios
nustatyti, ar pretendentai tinka vadovaujamajam darbui valstybės
tarnyboje. Projekto metu buvo sukurta vadovavimo gebėjimų tikrinimo
metodika ir nuo 2013 m. birželio 1 d. visi, siekiantys užimti
valstybės tarnyboje vadovaujamąsias pareigas, privalo Valstybės
tarnybos departamente pasitikrinti vadovavimo gebėjimus. Teigiamą
įvertinimą ir leidimą toliau dalyvauti konkursuose gauna apie 75
proc. pretendentų.
Kaip rašoma pranešime, prie atrankos modernizavimo ypač
prisidėjo įgyvendinant projektą sukurta informacinė sistema –
Atrankos į valstybės tarnautojo pareigas modulis, į kurį buvo
perkelta dauguma atrankos procesų. Jau daugiau nei 25 tūkst.
registruotų vartotojų turinti sistema išlaisvino pretendentus ir
įstaigas nuo daugybės popierinių dokumentų – juos pretendentai
teikia elektroniniu būdu, o kai kurių duomenų apie save ir visai
nebereikia teikti, nes įstaigos juos gauna iš atitinkamų registrų.
Ekspertai skaičiuoja, kad nuo 2013 m. vidurio įsigaliojusi
atranka yra net du kartus pigesnė nei senoji. Taip pat tikina, kad
automatizavus dar keletą atrankos žingsnių būtų galima sutaupyti ir
daugiau.
Nors projektas baigėsi, VTD pasiryžęs ir toliau tobulinti
valstybės tarnautojų atranką. Šiuo metu Seimui pateiktoje naujoje
Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje siūloma susieti atranką su
pažangiu žmogiškųjų išteklių valdymo įrankiu – kompetencijų
modeliu, įdiegti pakopinę atrankos sistemą, tai yra, diferencijuoti
bendrųjų gebėjimų testus atsižvelgiant į pareigybės, į kurią
pretenduojama, lygį. Taip pat siekiama tobulinti vadovų atranką –
įdiegti keletą modernių atrankos įrankių.