Sulaikytieji tampomi po teismus, baudžiami piniginėmis baudomis. Bet ar yra iš to naudos?
Buvo tokia legendinė vilnietė Vladzė, prekiavusi baltarusiškais rūkalais Halės turgaus prieigose. Ji pagarsėjo tuo, kad buvo bausta 180 kartų administracinėmis nuobaudomis.
Ir piniginės baudos buvo skiriamos, kurių ji, aišku, nemokėjo, ir areštinėje moteriškei 15 parų ne kartą teko pasėdėti. Tačiau Vladzės aistros siekti bausmių rekordo tai neatvėsino.
Ką jau ten administracinės baudos! Vilniuje neseniai už narkotikų platinimą sučiuptos dvi moterys, kurių viena jau teista 12, o kita – net 29 kartus.
Nors policija išdidžiai paskelbė iškrėtusi čigonų taborą ir sulaikiusi 460 narkomanų, naivu būtų tikėtis, kad Vilniuje sumažės narkomanų ir narkotikų platintojų. Skirs pinigines baudas, kurių jie nemokės, kiti 15 parų pasimaitins valstybės sąskaita, ir baigtas kriukis.
Taigi rekordinis nuobaudų skaičius, tenkantis vienam statistiniam kvaišalų ir rūkalų platintojui, rodo, kad bausmių sistema už tokius nusikaltimus yra neveiksminga.
Ką daryti? Nukapoti nenaudėliams nagus – tokia mintis nesąmoningai dažnam gali šauti į galvą. Ginkdie, šitoks pasiūlymas prieštarautų Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijai ir apskritai Briuselio dvasiai.
O gal bausmes piktybiniams kontrabandos platintojams būtų galima skirti būtent pagal piktybiškumo laipsnį.
Tarkime, jei įkliūva iki 10 kartų, – skiriama piniginė bauda ar kitokia administracinė nuobauda. O jei vienuoliktąjį kartą – tada jau baudžiamoji atsakomybė, iki 10 metų laisvės atėmimo.
O dar geriau – kiek kartų įkliūvi dėl cigarečių ir narkotikų, tiek metų ir sėdi į cypę...
