Dar dvi kadencijos, ir Lietuvos politinė struktūra virs chaosu

Už prezidento galių išplėtimą pasisakė A.Brazauskas ir V.Adamkus.

Daugiau nuotraukų (1)

Mečys Laurinkus

Aug 22, 2015, 7:15 AM, atnaujinta Oct 18, 2017, 12:05 PM

Naujai išrinktas Lenkijos prezidentas A.Duda, dar nepradėjęs vadovauti valstybei, paklausė, ar Lenkijos konstitucija atitinka naujas Lenkijos politinio gyvenimo aplinkybes. Akivaizdu, kad A.Duda nori realios, o ne simbolinės valdžios.

Principas – prezidentas turi valdžios tiek, kiek jos pasiima, – iš esmės yra konfliktiškas, ir atsiradus ambicingam premjerui ar parlamento vadovui – pavojingas.

Lenkijos prezidentas nepamirš savo žodžių, ir greičiau ar lėčiau konstitucijos persvarstymas prasidės. Lietuvoje dėl prezidento galių diskusijos su pertraukomis vyksta nuo pat šios institucijos atkūrimo.

Už prezidento galių išplėtimą pasisakė A.Brazauskas ir V.Adamkus.

D.Grybauskaitės nuomonė kol kas neaiški. Kam tuščiai kalbėti? Ką pasiėmei, tą ir turi. Socialdemokratai ezopine kalba jau yra reiškę priekaištą, kad prezidentė Briuselyje dalyvauja ten, kur derėtų premjerui.

O kas trukdo „pasiimti“? Kitas Lietuvos prezidentas po ketverių metų taip pat nenorės būti menkesnis. Lietuva niekada nesirinks Estijos ar Latvijos kelio rinkti prezidentą parlamente.

Todėl naujas Lietuvos prezidentas savo sustiprintas galias norės matyti Konstitucijoje. Diskusija neišvengiama. Be to, D.Grybauskaitė kur kas aktyviau nei buvę prezidentai dalyvauja vidaus politikoje.

Nors kebliais momentais visada gali pasakyti: tai – Vyriausybės, ne mano problema. Po ketverių metų kitokie bus ir rinkėjai. Nepriklausomybės atkūrimo kartai Lietuvos prezidentas, bent jau pasąmonėje, yra ir moralinis autoritetas.

Ateinančiai pragmatiškai visuomenei tai tik renkamas asmuo, kuris realiai ką nors gali ar ne. Jeigu ne – tiek ir reikalingas. Du galimi keliai: palaukti, kuo baigsis diskusija Lenkijoje, ir antras – aplenkti Lenkiją.

Seimo narių skaičiaus mažinimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lengvesnis klausimas nei prezidento galios. Iki šiol siūlymas apkarpyti Seimą priskiriamas populistams, siekiantiems atkreipti į save dėmesį. Tačiau apie artėjantį metą pradėti galvoti šia tema ne kartą yra užsiminęs populizmo vengiantis socialdemokratas Č.Juršėnas.

Seimas vis mažiau reikšmingas. Balsavimai už strateginius įstatymus jau retesni, senka ir naujų įstatymų srautai.

Kitos Seimo sesijos planuose naujos iniciatyvos sumenkusios net kelis kartus. Iniciatyvą slopina kelis kartus pailgėjęs idėjų įgyvendinimo kelias.

Kaip prisipažino vienas Seimo narys ministras: potvarkiu lengvai gali įvykdyti tai, dėl ko Seime vargta kelerius metus. Nesiseka ir su Seimo autoritetu.

Įtarimas, kad ne vienas ir ne du apsukrūs piliečiai veržiasi į Seimą pagerinti savo verslo sąlygų, vis dar gyvas.

Per kelias Seimo kadencijas gerokai sumažėjo įstatymų subtilybes išmanančių teisininkų ir padaugėjo labiau pasireklamuoti nei dirbti linkusių politikų, užpildančių pramogines televizijos laidas.

Seimas netgi virto nuo įvairių asmeninių ydų save gelbėjančių politikų perauklėjimo įstaiga.

Spartėjanti deprofesionalizacija yra viena didžiausių Seimo problemų. Mažesnis Seimo narių skaičius kokybės problemos neišspręstų, bet atkreiptų rinkėjų dėmesį, už kokios kvalifikacijos ir patirties žmogų ruošiamasi balsuoti.

Veistis korupcijai Seime padeda ir galimybė nesirodyti rinkėjams į akis, tūnoti, prieš tai „pabašliavus“ partiją, praeinamoje vietoje sąraše.

Mišri rinkimų sistema tokią tikimybę padidina. Dėl šios sistemos didžiojoje politikoje atsirado visos avantiūristinės partijos su „darbiečiais“ ir „tvarkiečiais“ priešakyje.

Tai ypač pavojinga paaštrėjus nacionalinio saugumo klausimams, nes politikai avantiūristai yra neprognozuojami. Mišrią rinkimų sistemą skubiai reikia keisti mažoritarine – ją pasitelkus galima atsisakyti sąrašinių politikų ir galutinai suformuoti dvipartinę politinę sistemą.

Dar dvi kadencijos daugiapartinės koalicinės muilo operos, ir Lietuvos politinė struktūra virs chaosu. Vis dažniau neaišku, ar politikų siūlymai kuriuo nors aktualiu klausimu yra partijos pozicija, ar tik politiko „nemigos“ rezultatas.

Kiek jau kartų klausėmės energingo premjero A.Butkevičiaus įtikinėjimo apie bendrą koalicijos nuomonę.

Rinktis arčiau rinkėjų esančią rinkimų sistemą atitinka ir ES institucijų siunčiamus signalus, kad politikai septynmyliais žingsniais tolsta nuo atstovaujamųjų. Kadangi rinkimų įstatymo pakeitimai yra paprastesni nei konstitucinės permainos, nuo jo ir reikėtų pradėti.

Žinoma, senas kaip pasaulis klausimas – o kas tokias permainas gali pasiūlyti ir juo labiau įgyvendinti?

Gerovės valstybės lygį asmeniškai pasiekę politikai ne tik daryti, bet ir galvoti apie tai tingi. Inercija tokia didelė, kad net visiems naudinga elektroninio balsavimo idėja gromuliuojama ir atrajojama metų metus.

Viltis – jei kituose Seimo rinkimuose atsirastų didesnis skaičius laisvų vienmandatininkų (nebūtinai 71) ir išrinktieji įsteigtų konstitucinių permainų iniciatyvinę grupę. Sukrustų ir valdantieji, ir nieko neveikianti opozicija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.