Tačiau koks mūsų tikrasis svoris ir vaidmuo artimiausių ir svarbiausių kaimynų bei partnerių akyse? Šią savaitę paaiškėjo, kur su pirmuoju savo užsienio vizitu vyks naujasis Lenkijos vadovas A.Duda, iš kurio tikimasi, kad jis vėl atgręš šią valstybę į Rytų Europos regioną ir Varšuvą pavers telkiančia bei vienijančia jėga.
Taip, jis vyks į vieną Baltijos šalių, išskirtinį dėmesį šiai regiono daliai įrodydamas ir tuo, kad lankysis rugpjūčio 23-iąją – sovietų ir nacių sandėrio, kuriuo buvo padalinta Europa, paminėjimo proga.
Tačiau A.Duda atvyks ne į Vilnių, o į Taliną. Tai, kad Lenkijos prezidentas plačiu ratu aplenkia Vilnių, lemia mažiausiai dvi priežastys.
Viena – Lietuvoje niekaip nejuda kai kurios dvišalės problemos, pirmiausia pavardžių rašyba originalo raidėmis dokumentuose.
Antra – Lietuva apskritai Lenkijai per ilgus priešpriešos metus yra tapusi ne itin svarbia valstybe. Kaip aiškiai baksnoja naujasis Lenkijos prezidentas – netgi Baltijos regione!
Pati D.Grybauskaitė, kuri greičiausiai ir toliau nesiims jokių veiksmų Lietuvos ir Lenkijos politinių santykių fronte, šią savaitę itin stengėsi demonstruoti, kad Lietuva lieka svarbi regiono žaidėja.
Rygoje atidarant NATO strateginės komunikacijos centrą Lietuvos vadovė vaizdavo kone pagrindinę ceremonijos šeimininkę ir mojavo savo taip pamėgta pagrindinės kovotojos su rusiška propaganda vėliava.
Tačiau akivaizdu, jog pats Aljansas mato, kad pagrindinės šios propagandos grėsmės yra būtent Latvijoje ir Estijoje, kur rusakalbių mažuma nepalyginti didesnė nei Lietuvoje.
