Suodžiais apėjusios sienos, sudegusių baldų liekanos ir daugiabučio kieme sukrautas beverčiu šlamštu pavirtęs turtas. Toks vaizdas šiuo metu pasitinka Žirmūnų gatvės 147-ojo namo gyventojus. Ten neseniai visiškai sudegė dar vienas butas.
Kaimynas – asocialus
Pareigūnai vis dar tiria gaisro priežastis, tačiau kaimynai neabejoja – viename kambarių gyvenęs Vladimiras užmigo rūkydamas. Vyras yra asocialus, turi problemų dėl alkoholio.
Liepsnos įsisiautėjo greitai – kambarys, kuriame prasidėjo gaisras, visiškai išdegė. Kaimynai padėjo išvalyti kambarį, o sudegusius daiktus išnešė į lauką. Šalia esantis kambarys dar nesutvarkytas – jo savininkė ketina bylinėtis.
„Koridoriuje ketinome padaryti remontą, jau viską buvome suplanavę. Gerai, kad nebuvome pradėję, viskas būtų buvę veltui, – sakė daugiabutyje prieš 9 mėnesius apsigyvenusi moteris. – Vovka čia padegė, visi žino.
Vovka nuolat girtas, kur tau nepadegs? Baisu gyventi, niekada nežinai, kas gali nutikti.“
Padovanojo jau antrą lovą
Per gaisrą išsigelbėjusi Svetlana parodė kelis plastikinius maišus ir glėbį drabužių – tiek pavyko išgelbėti iš sudegusio kambario. Abi moterys labai pyko ant kaimyno Vladimiro – po poros dienų, sekmadienį, jis ir vėl sukėlė gaisrą.
„Kaimynai atnešė jam čiužinių, tai jis įsitaisė ir ant jų nakvojo. Sekmadienį rūkė, užmigo ir vėl užsidegė.
Laimė, kaimynai spėjo greitai sureaguoti“, – niršo kaimynė.
Kaimynai ir vėl padėjo be nieko likusiam vyrui – padovanojo sulankstomąją lovą su čiužiniu ir patalais.
Remontuoti tenka ir patiems
Šiame Žirmūnų gatvės name draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ yra apdraudusi 8 butus iš 118 čia esančių.
Viena draudėja jau pranešė bendrovei apie gaisro, penktadienio vakarą kilusio kaimynų bute, padarytus nuostolius – sprogusius nuo karščio langų stiklo paketus ir apdegusius jų rėmus.
„Gaisras daugiabutyje – palyginti reta, bet finansiškai skaudžiausia nelaimė. Jei jūsų bute įsiplieskusi ugnis apgadins kaimynų turtą, nuostolius teks atlyginti ne tik dėl savo prarasto turto, bet ir kaimynams“, – sakė „Lietuvos draudimo“ ekspertė Audronė Vaitkevičiūtė.
Ji pabrėžė, kad kai kaltininko turtinė padėtis neaiški, greičiausiai jis neturi pakankamai turto nuostoliams atlyginti, todėl kaimynai patys turi remontuoti gaisro apgadintą turtą.
„Tokių atvejų Lietuvoje esame turėję ne vieną“, – sakė A.Vaitkevičiūtė.
Gesinti ugnį per karščius – iššūkis
Donatas Gurevičius
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas
„Net ir per didžiausią kaitrą ugniagesiai vilki specialią, labai storą ir sunkią aprangą.
Ji visiškai apsaugo nuo karščio, tačiau neturi atgalinės kvėpavimo funkcijos. Todėl vienas pavojingiausių dalykų šios profesijos atstovams – šilumos smūgis. Einant į ugnį prakaitas gelbėtojų kūnais teka upeliais, o per karščius jie virsta tikromis upėmis.
Per karščius gelbėtojams leidžiama dažniau pailsėti, kad kur nors pavėsyje jie galėtų nusimesti savo aprangą ir atsivėsinti. Tokiu atveju reikia daugiau žmonių nei įprastai.
Gelbėtojams į gaisro vietą vanduo vežamas dideliais kiekiais. Jo gerti reikia kaip galima dažniau. Tačiau būna, kad ir ugniagesiai apalpsta, jiems svaigsta galva, prireikia ir medikų apžiūros. Gelbėtojai tam pasiruošę, nes jau rinkdamiesi ugniagesio profesiją žino, jog susidurs su didesniu nei įprastai fiziniu krūviu.“
