„Tai yra didelis žingsnis. Mes turime jį adekvačiai
įvertinti ir koreguoti mūsų politiką Baltarusijos atžvilgiu“, –
BNS pirmadienį sakė ministras.
Paklaustas, ar ES turėtų atšaukti arba švelninti sankcijas
Minskui, ministras atsakė: „Šiuo aspektu mes taip pat turėtume
tartis. Nenoriu užbėgti už akių, turime konsultuotis, bet tai yra
pagrindas peržiūrėti (sankcijas).“
„Jeigu lyginsime su Rusija, neturėtų būti taip, kad sankcijų
prieš Baltarusiją būtų daugiau negu prieš Rusiją, kai ji vykdo
agresiją prieš kaimyninę šalį“, – teigė L.Linkevičius.
Tai ministras kalbėjo po to, kai prezidento rinkimams
besiruošiantis A.Lukašenka suteikė malonę opozicijos aktyvistams,
tarp jų – nuo 2010 metų kalintam Nikolajui Statkevičiui, kuris
balotiravosi į prezidentus. Šiuos asmenis Vakarai vadino politiniais
kaliniais.
„Sveikiname šitą sprendimą. Tai yra teigiamas žingsnis
reikiama kryptimi – tai, ko mes nuosekliai ir nuolatos reikalavome.
Politinių kalinių buvimas labai komplikavo dialogą tarp ES ir
Baltarusijos“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Socialdemokratas ministras pripažino, kad vertinant kalinių
paleidimą „sunku išvengti sąsajų“ su spalio 11 dieną
vyksiančiais prezidento rinkimais, bet teigė, kad „nepaisant to,
pats faktas yra įvykęs ir tai turėtų pakoreguoti tolimesnį
požiūrį ir politiką Baltarusijos atžvilgiu“.
L.Linkevičius, kuris šį mėnesį Ukrainoje buvo susitikęs su
Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi, kartu
pridūrė, kad vien šis žingsnis „neišsprendžia visų mūsų
takoskyros problemų“.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka
opozicionierių paleidimą pavadino A.Lukašenkos „žaidimais norint
įtikti Europos Sąjungai“. „Jis supranta, kad konfrontuoti labai neina. Manau, kad grynai
toks žingsnis siekiant šiek tiek atšilimo santykiuose su ES. Gal ir
finansinių kokių vilčių turi“, – BNS sakė B.Juodka.
B.Juodka atkreipė dėmesį, kad paleistieji net neprašė
malonės. Seimo opozicijos lyderis, buvęs premjeras konservatorius Andrius
Kubilius ragino neskubėti daryti išvadų dėl šio A.Lukašenkos
žingsnio ir palaukti, kaip vyks prezidento rinkimai.
„Nes pastarąjį kartą iki rinkimų 2010 metais mes taip pat
turėjome daug vilčių. A.Lukašenka rodė daug pozityvių ženklų
Vakarams, o pamename, kuo baigėsi rinkimai, rinkimų naktis, ir
paskui visi opozicijos kandidatai prezidento rinkimuose buvo
persekiojami ir sodinami į kalėjimus“, – BNS sakė A.Kubilius.
Anot jo, panašų manevrą su politinių oponentų išlaisvinimu
paskutiniu Europos diktatoriumi vadintas Baltarusijos prezidentas
atliko bent šešis-septynis kartus. „Šiuo atžvilgiu galime pasveikinti tokį sprendimą, tačiau
avansu duoti kokį nors labai pozityvų vertinimą būtų labai per
anksti“, – pabrėžė A.Kubilius.
Jo tvirtinimu, A.Lukašenka jau kurį laiką demonstruoja
pastangas suartėti su Vakarais.
„A.Lukašenka pastaruoju metu demonstruoja, kad jam Rusijos
agresija Ukrainoje sukelia įvairių minčių, todėl tos pastangos
suartėti su Vakarais stebimos ne pirmą dieną. (...) Tačiau, kaip
rodo patirtis, tai nėra ilgalaikis jo principų pasikeitimas“, –
pridūrė parlamentaras.
A.Lukašenka, vadovaujantis Baltarusijai nuo 1994 metų,
kritikuojamas dėl savo autoritarinio valdymo ir kaltinamas žmogaus
teisių organizacijų neužtikrinantis pilietinių teisių.
Jis buvo perrinktas ketvirtai kadencijai 2010 metų gruodį per
rinkimus, kuriuos aptemdė griežtas susidorojimas su opozicija.