Nugalėjo teisme, bet pralaimėjo uoste
Jau bankrutavusios „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovą ir savininką, verslininką P.Jurgutį, LAL nutartis nudžiugins, bet kažin ar įkvėps naujiems žygiams – KVJU direkcijai vienašališkai nutraukus rangos sutartį, nepagrįstai vengiant atsiskaityti už atliktus darbus, ši įmonė susvyravo – negavo planuotų pajamų, negalėjo laiku atsiskaityti su kitais kreditoriais, mokėti mokesčių valstybei, grąžinti paskolų.
Maža to, P.Jurgutis vėliau buvo apkaltintas nusikalstama veikla ir nuteistas už tai, kad mėgino papirkti buvusį KVJU direkcijos vadovą liberalą Eugenijų Gentvilą – apsilankęs jo kabinete siūlė kažkokį atlygį už tai, kad „Klaipėdos hidrotechnikai“ būtų sudarytos palankios salygos darbuotis Klaipėdos uoste. P.Jurgučio valdomos įmonės ilgai dominavo uosto statybų rinkoje.
KVJU direkcija tuo metu mėgino išjudinti įstrigusį statybų krovos įmonės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje projektą. Teismas patikėjo E.Gentvilu, kuris įtarė, kad P.Jurgutis siekė jo palankumą, kad gautų užsakymų, ir mėgino įpiršti neteisėtą atlygį. „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovas aiškino siūlęs apie kyšį, o apie paramą liberalams.
Sutartys su rangovais pakibo ore
„Klaipėdos hidrotechnika“ ėmė ristis į nuokalnę po to, kai KVJU direkcija vienašališkai nutraukė su šia įmone 2006 metais pasirašytą sutartį dėl uosto krantinių ir geležinkelių statybų „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje. Atsisakyta ir Vokietijos bendrovės „STRABAG Wasserbaum“, su kuria „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo sudariusi jungtinės veiklos sutartį, paslaugų.
Konsorciumas jau buvo atliktęs 61 proc. numatytų statybų darbų, kurių vertė siekė daugiau kaip 19,9 mln. eurų (68, 8 mln. litų). Užsakovai ir rangovai buvo sutarę, kad nutraukus darbus vienos ar kitos šalies iniciatyva, kaltininkai atlygins nuostolius – sumokės 10 proc. projekto, įvertinto 22,7 mln. eurų (75,5 mln. litų), dydžio baudą.
Planai pasikeitė, kai „Klaipėdos Smeltės“ savininkas verslininkas Martinas Gusiatinas savo įmonės akcijas pardavė konteinerių terminalus visame pasaulyje valdančiai tarptautinei grupei „Terminal Investment Limited“ (TIL). Naujieji šeimininkai pareiškė, jog Klaipėdos jūrų uoste įkurs regioninį konteinerių skirstymo centrą (HUB-ą), jeigu jų užmojį investicijomis parems KVJU direkcija – pastatys dideliems laivams ir kranams tinkančios krantines.
„Klaipėdos Smeltės“ terminalo krantinių statybos projektą teko koreguoti. KVJU direkcija „Klaipėdos hidrotechnikai“ ir „STRABAG Wasserbau“ siūlė papildyti rangos sutartis, keisti numatytas sąlygas dėl darbų terminų ir atsiskaitymo, neįrengtas krantines ir geležinkelius perduoti kaip nebaigtus objektus, dalyvauti naujose viešųjų pirkimų procedūrose.
Atsižvelgiant pasikeitusius naujų „Klaipėdos Smeltės“ šeimininkų poreikius buvo keičiamas ir techninis projektas. Galiausiai KVJU uosto direkcija vienašališkai nutraukė sutartį su dviejų įmonių konsorciumu. Pradėta, bet nebaigta konteinerių terminalo statyba įklimpo, rangovai ir užsakovai įsivėlė į teisminius ginčus.
Uosto direkciją užvertė ieškiniais
Konsorciumo dalyviai reikalavo, kad teismai pripažintų, jog „Klaipėdos Smeltės“ terminalo krantinių statybos su visais pakeitimais ir papildymais sutartis buvo nutraukta pažeidžiant įstatymus – ne dėl rangovų, o darbus užsakusios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kaltės.
Iš pradžių „Klaipėdos hidrotechnika“ prašė iš KVJU direkcijos priteisti 4 mln. 794 tūkst. litų (1 mln. 388 tūkst eurų) netesybų dėl vienašališkai nutrauktos sutarties, 1 mln. 393 tūkst. litų (403 tūkst. 659 litų eurų) sulaikyto mokėjimo skolą, 892 tūkst. litų (258 tūkst. eurų) už perduotas, bet neapmokėtas statybines medžiagas, 2 mln. 469 tūkst. litų (715 tūkst. eurų) tiesioginių nuostolių dėl sustabdytų darbų krantinėse.
Taip pat prašyta, kad KVJU direkcija „Klaipėdos hidrotechnikai“ sumokėtų daugiau kaip 7 mln. litų (3,8 mln. eurų ) skolas su palūkanomis dėl prievolių pagal statybos rangos sutartį nevykdymo, atlygintų 1 mln. 248 tūkst. litų (361,5 tūkst. eurų) nuostolį dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo.
Iš viso P.Jurgučio vadovaujama įmonė iš KVJU direkcijos siekė prisiteisti 16 mln. 384 tūkst. litų (4 mln. 745 tūkst.) eurų su 8,5 proc. palūkanomis nuo ieškinio padavimo pradžios iki visiško nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kova teisme – iki paskutinio šovinio
Kai Klaipėdos jūrų uosto direkcijai pradėjo vadovauti europarlamentaro pareigų atsisakęs E.Gentvilas, teisminiai ginčai pasiekė įkarštį – atsakovų ir ieškovų skundus nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas keliskart tikslino ieškinių sumas, perskaičiavo baudų procentus ir dydžius.
KVJU direkcija savo ruožtu pateikė priešieškininį skundą dėl kitokių „Klaipėdos hidrotechnikos“ uoste vilkintų ir nepadarytų darbų – reikalavo 127 tūkst. litų (36,8 tūkst. eurų) netesybų.
Prieš dvejus metus Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad „Klaipėdos Smeltės“ krantinių statybos sutartis su visais papildymais ir pakeitimais buvo nutraukta nepagrįstai, dėl KVJU direkcijos neapdarumo ir nerūpestingumo – valstybės įmonė pažeidė teisėtus ieškovų lūkesčius dirbti ir gauti atlygį.
Tačiau uostininkai kovėsi iki paskutinio šovinio – kasaciniuose skunduose aiškino, kad KVJU direkcijos sprendimai nutraukti rangos sutartį, stabdyti darbus pasikeitus „Klaipėdos Smeltės“ terminalo savininkams ir jų poreikiams, atitiko valstybės interesus plėtoti Jūrų uosto infrastruktūrą.
Juristai įrodinėjo, kad teismai KVJU direkcijos nuodėmes įžvelgia ten, kur jų visiškai nėra: „Pasikeitę susitarimai ir teisiniai santykiai – ne prievolių vengimas, o „novacija“, kuriai nereikia rangovų sutikimo“. Prašyta neva „racionalaus, rūpestingo ir atsakingo užsakovų“ elgesio nevertinti kaip kaltės, įsipareigojimų nevykdymo“.
Privalės atlyginti ieškovų nuostolius
Lietuvos aukščiausiasis teismas neseniai padėjo tašką šioje byloje – konstatuota, jog KVJU direkcija privalėjo vykdyti sutartį su rangovais, negalėjo vienašališkai jos keisti. Uostų juristų minimos novacijos atsiranda tik tuomet, kai prievolių šalys aiškiai ir neabejotinai išreiškia savo valią dėl sutarčių nutraukimo ar kitokių santykių.
KVJU direkcija dėl aplinkybių, kurias būtų galima vertinti kaip inovatyvius susitarimus, su rangovais nesitarė, jų nuomonės neklausė. Nekalbėta apie tai ir žemesnės instancijos teismuose. Pradėjusi įgyvendinti kitokį konteinerių terminalo projektą KVJU direkcija turėjo suprasti ir tikriausiai suprato, kad ankstesnės sutartys netenka prasmės
Niekais virto ir kai kurie “Klaipėdos Smeltės“ terminalo statybvietėje atlikti darbai – pakoregavus technines užduotis pagal TIL reikalavimus, anksčiau paklotus geležinkelius teko ardyti. Nebereikėjo rangovų anksčiau įsigytų medžiagų.
Bankrutavusiai „Klaipėdos hidrotechnikai“ pagal pateiktus ieškinius su bauda už sutarties nevykdymą iš viso priteista daugiau kaip 2,3 mln. eurų. Prašymas dėl papildomų 403 tūkst. eurų palūkanų atmestas.
Iš dalies tenkintas ir „STRABAG Wasserbau“ 406 tūkst. eurų civilinis ieškinys. Bylos dalį dėl vokiečių bendrovės reikalaujamos 289 tūkst. eurų baudos dar nagrinės apeliacinės instancijos teismas.
Ši Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama, įsiteisėjusi nuo jos priėmimo dienos.