Aistros dėl pabėgėlių. Kas jų laukia Lietuvoje?

Milda Kuizinaitė („Lietuvos rytas“)
Kaip suvaldyti šimtus pabėgėlių, jei per metus nepaaiškėjo, kaip į Lietuvą prasmuko Rusijos nusikaltėlių atstovai? Kaip svetimšalius išdalyti po skirtingus rajonus, jei niekaip neišsklaidomas Vilniaus taboras?
S.Skvernelis: „Pirmuosius pabėgėlius planuojame atsivežti kitų metų sausį.“
Daugiau nuotraukų (1)
Lietuvoje nerimsta aistros dėl pabėgėlių. Gyventojai nerimauja, kad svetimšaliai primes savo religiją ir kultūrą, o kai kurie politikai dėl saugumo jau siūlo uždrausti viešai dėvėti veidą dengiančias skraistes.
Lietuva yra įsipareigojusi priimti 325 pabėgėlius, bet ta kvota dar nėra iki galo patvirtinta.
– Ar Lietuva turės galimybę pasirinkti, kokius asmenis ir iš kokių šalių priglausti? – „Lietuvos rytas“ paklausė vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio.
– Reikia suprasti, kad pabėgėliai nėra kokios nors prekės ar daiktai, kurių, jei nenori, gali neimti.
Pirmuosius pabėgėlius planuojame atsivežti kitų metų sausį. Į Italiją ir Graikiją vyks migracijos specialistai – jie dalyvaus atrankoje.
Jie įvertins, ar šie žmonės nekelia mums grėsmės, pirmenybė bus teikiama socialiai labiausiai pažeidžiamoms grupėms – vaikams, moterims ir šeimoms. Stengsimės rinktis tuos, kuriems pagal savo kultūrinius ypatumus čia bus lengviausia pritapti. Negalime pasirinkti ar atstumti žmonių pagal religiją, bet ES taisyklės leidžia nustatyti kai kuriuos reikalavimus.
– Kur ir kaip pabėgėliai gyvens atgabenti į Lietuvą?
– Iš pradžių jie keliaus į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą. Daug kas šią įstaigą painioja su Pabradėje esančiu Užsieniečių registracijos centru, kur įsikuria žmonės, į Lietuvą patekę nelegaliai ir siekiantys pabėgėlių statuso. Ten kyla ir riaušių, ir muštynių.
Rukloje jie mokysis kalbos, susipažins su darbo galimybėmis. Jų gyvenimo išlaidos bus padengtos iš specialaus ES fondo. Šis etapas truks šešis mėnesius.
Per tą laiką savivaldybėse bus ieškoma vietų, kur jie galėtų apsigyventi, įsidarbinti.
Vietos gyventojus noriu nuraminti, kad Rukloje vienu metu tikrai nebus 325 asmenų. Vieniems išvykus po šešių mėnesių, į jų vietą bus atgabenta kita grupė – maždaug po 25 žmones per ketvirtį.
O saugumui garantuoti bus tiek pajėgų, kiek reikės, todėl gyventojai tikrai nenukentės.
Manau, kad savivaldybės pagal galimybes pasidalys po kelis ar keliolika žmonių ir niekur nereikės kurti užsieniečių bendruomenių.
Užsieniečiai gaus penkerius metus galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje, čia turės ir būti.
Su tam tikrais leidimais jiems bus leidžiama keliauti po ES šalis, bet jei kurioje nors bandys likti nelegaliai, bus grąžinti į Lietuvą.
– Vilniuje sunku susitvarkyti ir su viena bendruomene – čigonų taboru. Baigsis ilgalaikė policijos akcija, ir gyvenimas vėl grįš į savo vėžes?
– Ši akcija nėra pirma ir, matyt, nebus paskutinė. Buvo visokių bandymų ką nors daryti, bet rezultatų nėra. Galime netgi apjuosti taborą gyvąja pareigūnų grandine, bet kas nuo to pasikeis?
Sulaikytųjų skaičius rodo: žmonės vis tiek ten veržiasi. Taboras – ne policijos, o socialinė problema.
Ten kvaišalų ieškantys žmonės yra ligoniai, kuriais turėtų pasirūpinti kolegos iš Sveikatos apsaugos ministerijos, išsiaiškinti, koks Vilniaus priklausomybės ligų centro pajėgumas, ir tuos žmones gydyti.
Šios akcijos tikslas – ne sulaikyti narkotikų tiekėjus ir prekeivius. Tai kasdienė kriminalistų veikla, kuri matuojama ne akcijomis.
Taboras yra ilgalaikė problema, kuri daug metų nebuvo sprendžiama, todėl bandome ieškoti išeities kartu su Vilniaus savivaldybe.
Taboras turi būti likviduotas. Tarkime, bent vienai šeimai skiriamas socialinis būstas, darbas, jei tai įmanoma, o ją iškėlus nelegalus statinys nugriaunamas.
Mano nuomone, tokiu būdu taškas, į kurį patenka heroinas ir kur sukurta visa jo platinimo sistema, būtų uždarytas. Jei tokio taško nebeliktų, viskas galėtų būti baigta.
– Bet ar nenusvyra narkotikų platintojus gaudantiems pareigūnams rankos, kai paaiškėja, kad jų sulaikyta prekeivė teista jau 29 kartus.
– Apie baudų nemokėjimą kalbėjome ir Vyriausybėje, kur buvo sudaryta darbo grupė.
Siūlėme įvairių apribojimų asmenims, kurie valstybei skolingi dešimtis tūkstančių eurų.
Tačiau po svarstymų apribojimai liko tik vienai grupei – Kelių eismo taisyklių pažeidėjams. O kontrabandinių prekių pardavėjai gauna šildymo lengvatas, socialines išmokas, lengvatas darželiams ir mokykloms. Tokiu sprendimu dar kartą buvo parodyta, kad su valstybe galima nesiskaityti.
– Liepą prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl leidimų išdavimo Rusijos nusikaltėlių pasaulio atstovams. Tai kaltų ir nebeliks?
– Tyrimą atlikę ministerijos padaliniai nustatė, kad dėl konkrečios istorijos kalti kai kurie asmenys Migracijos departamente.
Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados parodė, kad leidimų išdavimo ir asmenų kontrolės sistema yra ydinga. Vyriausybė pritarė jos pakeitimui, tačiau Seime šiai pertvarkai prieštarauja nemažai politikų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.