Savaime suprantama, per renginį prieš Rugsėjo 1-ąją, kurią pedagogai nuo seno įpratę vadinti konferencija ir kiekvienas jai siūdindavosi naują suknelę ar pirkdavosi kostiumą, vien nuoskaudų neliesi.
Viena būsimų naujovių – judėjimo pertrauka. Tiesa, sunku pavadinti naujove tai, ką anksčiau mokęsi dar gerai prisimena: per vieną iš ilgesnių pertraukų iš mokyklos radijo garsiakalbių pasigirsdavo žvali muzika ir visiems buvo privaloma mankštintis ar bent sukti ratus koridoriumi.
Kad ir kaip būtų, nuo šių mokslo metų mokyklose turėtų atsirasti 25 minučių judėjimo pertraukos.
Bet tai išgirdę daugelis mokytojų ėmė raukytis.
Vieni nuogąstavo, kad judėjimo pertrauka pavirs ilgesnio parūkymo pertrauka. Kiti aiškino, kad tokia pertrauka taps dar vienu didžiuliu, o gal net nepakeliamu pedagogų nervų išbandymu.
Juk pamėgink šiuolaikinius paauglius ar jaunuolius priversti judėti, kai jų akys per pertraukas įsmeigtos į mobiliuosius telefonus ar kompiuterius!
Vaiką paprašęs pamiklinti kojas ar liemenį, pedagogas gali sulaukti nenuspėjamos reakcijos, o jei, neduokdie, kokį svarbų pokalbį telefonu nutrauks, apskritai bus pasiųstas velniop.
Tada jau ne moksleiviui, o mokytojui teks pasinaudoti judėjimo pertrauka.
Tiesa, ilgesniu parūkymu paversta judėjimo pertrauka gal pasidžiaugs nebent šalia mokyklų esančių namų gyventojai.
Turintiems daugiau laiko moksleiviams bus nebūtina lįsti į artimiausią laiptinę patraukti dūmo, jie galės pasiieškoti ir romantiškesnių vietų.