Mamos ir kūdikio mirtis Kauno klinikose – lemtis ar aplaidumas?

Gimdyvės ir jos kūdikio mirtis Kauno klinikose sukrėtė visą Lietuvą. Moters artimieji kaltina medikus, o pastarieji tvirtina, kad kalta komplikacija. Apmaudu, tačiau tokie atvejai šalyje gana dažni.

R.Šalaševičiūtė užtikrino, kad tragedijos priežastys bus išsiaiškintos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Šalaševičiūtė užtikrino, kad tragedijos priežastys bus išsiaiškintos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė

Aug 27, 2015, 7:46 PM, atnaujinta Oct 18, 2017, 2:23 PM

Apie medikų atsakomybę, klaidas bei siūlomas permainas sveikatos srityje „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

– Ministre, pradėkim nuo gimdyvės ir jos kūdikio mirties Kauno klinikose. Ką manote apie šią tragediją?

– Norėčiau pareikšti užuojautą vyrui, vaikams, mamai. Analizavome šią situaciją ir šiandien, ir prieš porą dienų, kai sužinojome. Penktadienį, kai įvyko tragedija, mes nebuvom informuoti.

Pagal statistiką, šis atvejis, kai vaisiaus vandenys pateko į kraują, yra labai reta komplikacija. Iš 80 tūkst. gimdyvių gali būti vienas atvejis. Per kelis metus nuo šios komplikacijos mirė antra moteris.

Būna situacijų, kai išties liūdna pabaiga, ne visada būna taip, kad nė kiek nėra mediko kaltės. Šiuo atveju sudaryta komisija turi išvadas. Mano žiniomis nuo tokios komplikacijos Kauno klinikoje gimdyvės buvo išgelbėtos, tačiau šioje situacijoje mano, kad tai buvo faktiškai visiškai neįmanoma.

– Artimieji teigia, kad per vėlai viskas buvo padaryta, kad gal buvo galima išgelbėti bent vieną gyvybę. Sunku suvokti, kad mirė ir moteris, ir vaikas. Ką Jums pasakė klinikų vadovai?

– Klinikų vadovas pasakė, kad pagalba buvo teikiama visa apimtimi. Ar laiku, tai tokio klausimo neuždaviau. Man buvo paaiškinta, kad šioje situacijoje viskas vyko žaibiškai.

Moters organizme, kai vaisiaus vandenys patenka į kraują, keičiasi krešėjimo procesas, susidaro trombas, tuo pačiu vyksta vaisiaus, kaip svetimkūnio, atmetimo reakcija. Moteris turėjo tam tikrų sveikatos problemų, buvo gydomas kraujospūdžio padidėjimas.

Nerekomenduojama dažnai daryti Cezario pjūvio, bet šioje situacijoje galbūt kūdikis būtų išgelbėtas. Tačiau aš ne medikė, man sunku spręsti.

– Jums teks spręsti dėl atsakomybės. Kalba eina apie tai, kaip kas buvo daroma, kai jau ištiko bėda, o ar ne per vėlai buvo daroma. Šis klausimas dar neišsiaiškintas.

– Manau, kad šis klausimas tikrai bus išsiaiškintas. Man kilo abejonių, ar viskas buvo padaryta laiku, bent jau bandant išgelbėti kūdikio gyvybę.

Pavaldiniams taikyti atsakomybę gali tik klinikų vadovas. Manau pacientės vyras kreipsis į Žalos atlyginimo komisiją, joje irgi bus nagrinėjama, ar klinikos turi atlyginti žalą.

– Ar čia yra bent menkiausia abejonė dėl gydytojų kompetencijos?

– Dėl kompetencijos kaip ir neabejoju, nes mūsų universitetinių skyrių komandos yra labai stiprios. Visada mažytę abejonę, kai sprendžiami tokie klausimai, pasilieku sau. Tokių abejonių, kad gal kai kuriuos veiksmus reikėjo atlikti anksčiau, aš tikrai turiu.

– Štai dar viena neseniai nutikusi tragedija – mirė dvynius pagimdžiusi marijampolietė. Jos atveju gimdymo metu buvo sulaužyti dubens kaulai, ji labai prastai jautėsi, tačiau iš ligoninių buvo siuntinėjama namo, kol nepasidarė per vėlu.

Kai galiausiai atvyko greitosios pagalbos medikai, jie pareiškė, kad neneš moters su neštuvais iš penkto aukšto, nes niekas jiems už tai nemoka. Sunku protu suvokti, kas vyksta. Tokiais atvejais tie balti gydytojų chalatai pasidaro labai nebešvarūs.

– Kiek žinau, ji mirė po dviejų parų nuo sepsio. Ji vienintelį kartą buvo išvežta į Marijampolę, ten jai nepadėjo, vėliau buvo išvežta į Kauną, bet buvo vėl per vėlu. Gimdyvių ir kūdikių mirtingumo statistiniai skaičiai tarp Europos Sąjungos valstybių yra vieni geriausių.

Todėl mūsų ketvirtame etape numatomi uždaryti kelių ligoninių gimdymo skyriai, kur tų gimdymų labai nedaug, yra kelias į tai, kad būtų suteikta labiau kvalifikuota pagalba komplikuotų gimdymų atvejais.

– Šios moters atveju gydytojai nusimetinėjo kaltę, neprisiimdami atsakomybės. Hipokrato priesaika įpareigoja gydytoją, nustato etikos momentus. Ar šiandien asmeninė gydytojų atsakomybė yra pakankama? Klaida medicinoje juk gali kainuoti gyvybę.

– Reikia pripažinti, kad jei pažiūrėtume į pedagogus, ar vaikų globos namų darbuotojus, visur yra įvairių žmonių, įvairiai suprantančių atsakomybę. Man labai gaila, kad medikai ne visada atsakingai žiūri į pacientą. Yra savo srities specialistų, kuriems kiekvienas pacientas yra artimas, tačiau turime tokių, kurie senesnį žmogų gali atstumti, nusiųsti ne ten, kur reikia.

– Jūs esate sveikatos politikos formuotoja. Nejau tokie atvejai turi kartotis? Gal turite pasiūlymų, kaip didinti atsakomybę?

– Pasiūlymai yra įteisinti, tačiau problema yra pačių medikų elgesyje, įstaigų vadovų, kurie turi organizuoti darbą, stebėti, skirti nuobaudas ar paprašyti išeiti iš darbo.

Turime problemą, kad ne visi vadovai supranta. Sveikatos apsaugos ministerija savo pavaldume turi tik penkias didžiąsias gydymo įstaigas. Siūlome, bet įstatymų projektai dėl kažkokių priežasčių stringa Seime,

– Šiuo metu svarstomas „Žalos be kaltės“ projektas. – Jis buvo parengtas, tačiau Vyriausybė pradžioj turi parengti savo išvadą. Tai kardinaliai keistų žalos atlyginimo tvarką. Be teismų, bet pirminėje stadijoje. Jeigu paciento netenkintų žalos atlyginimas, kokį numatytų institucija, pacientas gali kreiptis ir į teismus.

– Kodėl Vyriausybei netinka?

– Vyriausybės posėdyje pristačiau Sveikatos apsaugos ministerijos išvadą, pasiūliau, kad sudarysime stiprią darbo grupę, ta grupė dirba. Tai liečia ir finansavimo klausimą, naujos institucijos sukūrimą. Tai būtų fondas, iš kurio būtų mokamos kompensacijos, jis ir valdymo struktūra turėtų būti išlaikomi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

– Ministre, per pastarąjį dešimtmetį ligoninės draudikams privalėjo sumokėti 250 tūkst. eurų, o kompensacijoms išmokėjo mažiau nei 60 tūkst. eurų. Tai absurdas.

– Sutinku. Tačiau iš karto pareiškėm, kad pačios struktūros išlaikymui buvo paskaičiuota 50 tūkst. eurų per metus. Siūlėm ir kitą, paprastesnį variantą, kol šis projektas bus parengtas.

– Kuo Jūsų projektas būtų naudingesnis pacientams?

– Mūsų projekte siūloma, kad pacientas į gydymo įstaigą iš karto kreiptųsi dėl žalos atlyginimo. Gydymo įstaiga turėtų bendradarbiauti su draudimo įmone, spręsti finansavimo klausimą.

Kai kreipiamasi į Žalos atlyginimo komisiją, labai ilgai trunka dokumentų paruošimas. Tokiu atveju pacientui nereikia teisininko paslaugų. Tačiau negalima manyti, kad visos gydymo įstaigos yra nesąžiningos, neobjektyvios ir nori nuskriausti pacientus. Čia priklauso nuo administracijos požiūrio, kai atsiranda problema, kurią administracija turi spręsti.

– Kita didžiulė problema – eilės ligoninėse. Prezidentė siūlo nustatyti tam tikrą terminą, per kurį gydytojas privalėtų aptarnauti pacientą. Jūs ne visai pritariate tokiam projektui.

– Ne tiek ligoninėse, kiek konsultacinėse poliklinikose. Aš pritariau sakydama, kad bet koks kelias, kuriuo siekiama sumažinti paciento laukimą eilėse, yra teisingai. Tik aiškinau, kad mes esame išsianalizavę daugelį priežasčių, kodėl taip yra.

Tie terminai šiandien yra nustatyti ministro įsakymais. Pirminiame, antriniame lygmenyje būtinoji pagalba turi būti suteikta iš karto pacientui atvykus. Planinė pagalba pirminiame, antriniame lygmenyje turi būti suteikta per penkias dienas, o brangūs tyrimai turi būti atliekami per dešimt dienų.

– Paprastas pavyzdys. Visos ligoninės turi elektronines dokumentų pildymo sistemas, tačiau žmogus poliklinikoje siunčiamas iš vieno kabineto į kitą turi neštis popierinį siuntimą. Kažkokia seselė pamiršta išrašyti, žmogus grįžta atgal. Vietoj to, kad tiesiog gydytų, ir nusidriekia eilės, ir žmogus nepakliūna laiku.

– Taip, todėl nuo birželio įgyvendiname elektroninės sveikatos sistemos projektus. Nuo rugsėjo 30 d. turėtų pradėti veikti kai kuriose gydymo įstaigose, o nuo lapkričio 2 d. privalomai visi siuntimai, receptai bus elektroniniai, bus skaidrumas, taipogi tyrimų pacientui nebereikės kartoti ir vežiotis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.