Po praėjusios kadencijos valdžios karpymų užvirusi konstitucinė makalynė burbuliuos dar keletą metų, o horizonte jau šviečiasi tikimybė, kad ant naujo grėblio gali užlipti dabartinė valdžia, taip įmurdydama ir būsimąją.
Vyriausybė ką tik nusprendė, kad bazinis politikų, valdininkų bei teisėjų atlyginimas turėtų ir kitais metais likti toks pat kaip šiemet – 130,5 euro per mėnesį, taigi maždaug 11,5 euro mažesnis, nei buvo prieš jį sumažinant 2009-aisiais.
Ministrų kabinetas paaiškino, kad ekonomika nors ir kyla, bet ne taip puikiai, kaip norėtųsi, tad turėtų būti laikomasi fiskalinės drausmės. Bazinę algą padidinus net vienu euru prireiktų 7,6 mln. eurų per metus, o tokių svaiginamų sumų valstybė sau šiuo metu negali leisti.
Klausimas kita tema: kaip tokia disciplina dera su solidžiomis, trečdalį algos siekiančiomis priemokomis prie atlgyginimų Vyriausybės kanceliarijoje ir Prezidentūroje? Kad ir kaip būtų, įšaldant algas galima įžvelgti valdančiųjų baimę prieš rinkimus užsitraukti rinkėjų pyktį dėl pataikavimo valdininkams.
Eiliniai rinkėjai tuo įšaldymu, aišku, bus patenkinti, bet gali pasišiaušti Konstitucinis teismas (KT), anksčiau jau pasmerkęs už esą nekonstituciškai neproporcingus karpymus buvusią valdžią, o dabartinei valdžiai nurodęs už tai mokėti.
Todėl Seimo Teisės departamentas priminė, jog KT išaiškino, kad bazinė valdžios žmonių alga turi būti paliekama sumažinta tik tuomet, jei tebesitęsia „itin sunki“ ir „ypatinga“ ekonominė padėtis, o valstybė nepajėgi surinkti biudžeto, kad galėtų mokėti algas ir pensijas.
Taigi jei bus palikta ta pati valdininkų bazinė alga, o kas nors vėl kreipsis į KT, ant dabartinės ir būsimos valdžios pečių guls konstitucinė būtinybė kompensuoti dar daugiau, nei reikia dabar.
