O negali ji štai ko: dubliuoti šalies ministro pirmininko, aklai remti kurią nors vieną politinę partiją, darkyti teisinę valstybę siekdama tapti kaltintoja, teisėja ir budeliu viename. Naujausias pavyzdys, tai VSAT pareigūnų nušautas galimas kontrabandininkas. Prezidentė tuojau pareiškė: „Jauno kontrabandininko žūtis nuo VSAT kulkos, – perteklinės jėgos panaudojimas.“ Ir kuo remdamasi prezidentė taip nusprendė?
Lrytas.lt apžvalgininkas Edvardas Čiuldė savo komentare „Ar Lietuva yra policinė valstybė“, turėdamas omenyje prezidentę kitame kontekste, rašo: „Keistas jausmas apima matant tokius stulbinančio nesusikalbėjimo arba visiško nusikalbėjimo pavyzdžius“.
Turiu nusistebėti kolegos nusistebėjimu. Jau senai nebekeisti tokie prezidentės nusikalbėjimai.
Pratinamės prie jų jau antrą kadenciją. Kur tik dursi pirštu, pavyzdžiui, užsienio politikoje, kol (kokia laimė prezidentei!), neprasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą. Arba socialinės politikos srityje, užsipuolant premjerą Algirdą Butkevičių dėl tragiškų įvykių globos namuose. Lyg konservatorių valdymo laikais tokių įvykių nebuvo.
Lyg ji pati nerėmė violetinio maro veikėjų. Įvardinti socialdemokratų valdomą vyriausybę kaip nieko nedarančią, reikia turėti neeilinį gatvinį įžūlumą, mat šis kaltinimas nėra net ne populistinė politika, o elementarus melas. Nors tikrai tiesa, kad jeigu ne koalicijos partneriai „Darbo“ partija ir „Tvarka ir teisingumas“, Vyriausybė būtų veikusi kur kas efektyviau, sklandžiau, skaidriau. Kyla nemaloni mintis, kad prezidentė rungtyniauja su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene nusikalbėjimo rungtyje. Na, o dabar Dalia Grybauskaitė, niekaip nesugebėdama reformuoti teisinės sistemos, nors pati už ją atsakinga, matyt nusprendusi nusispjauti į visokius ten „nereikšmingus“ teisinės valstybės principus, kaip antai nekaltumo prezumpcija, nepriklausoma prokuratūra, nepriklausomi teismai, paskelbė verdiktą: „Kontrabandininko žūtis, – perteklinės jėgos naudojimas“.
Jau neklausiu, ar ji ten stovėjo šalia ir viską matė, nes jeigu ir stovėjo šalia, ir viską matė, tai dar nereiškia, kad tai, ką ji matė, yra tikrai tai, ką ji matė. O dar ir reikia įrodyti, kad tai, ką ji matė yra... Ir taip toliau.
Šaržuoju, žinoma, bet situacija panaši. Vienas klausimas, tiesa, tikrai įdomus: kada, pagaliau, prezidentė prisipažins, kad nesugebėjimas rimtai reformuoti teisinės sistemos yra jos ir tik jos kaltė? Taip, jau žinome, kad D. Grybauskaitė niekada neklysta, bet visgi ir sąžinės turėti reikia, nežinant įvykio, netyrus įvykio iš esmės aiškinti, esą buvo panaudotos perteklinės smurtinės priemonės.
Taigi, įvykį prezidentė, matyt, ne tik matė, bet dar ir žino, kad pareigūnas, iššovęs mirtiną šūvį, tikrai kaltas. Kad nekiltų nesusipratimas, pacituosiu visą jos nelemtą ir pavojingą teisinėje valstybėje pareiškimą: „Žinant aplinkybę, kai buvo šaudoma į nugarą, ši detalė sako, kad grėsmės nebuvo persekiotojams (!) tai yra pasienio tarnybos žmonėms, jų gyvybei.
Tai reiškia, ginklas panaudotas prieš žmogų pertekline prasme ir manyčiau, kad labai rimtas tyrimas turi būti daromas dėl kaltės, dėl nekokybiško pareigos atlikimo, šaudyti tokiais atvejais galima tik į padangas“. Gal ir šaudė į padangas, bet dėl nelygaus kelio kulka pataikė aukščiau nei reikėjo? Galėjo taip būti? Galėjo. Bet prezidentė jau viską žino.
Po šio pareiškimo, įdomu, kaip elgsis VSAT pareigūnai, policija kitą kartą stabdant kokį galimai nevidoną važiuojantį tiesiai ant pareigūno? Jau dabar aišku, kad pralėkus nepaklusniam vairuotojui kontrabandininkų naudojamuose keliuose, pareigūnai verčiau nuleis rankas. Taip, be abejo, nuo pareigūno kulkos žuvus asmeniui tyrimai turi būti vykdomi objektyviai.
Bet tokie kontroversiški pasisakymai teisinėje valstybėje? Ar kažkas negerai su prezidentės reitingais, jeigu taip beatodairiškai šokama į putiniško populizmo ir demagogijos traukinį?
Pasižiūrėkime: šių metų gegužę Dalią Grybauskaitę palankiai vertino 59,5 procentai respondentų, o dabar – 61,7 procentai. A. Butkevičiaus – 59,3 procentai teigiamai vertinančių. Šansų prezidentei vėl pasiekti neregėtas pasitikėjimo aukštumas jau neturi. Taip kad populizmui priežasties lyg ir nėra. Geriau atsidėtų solidaus valstybės vadovo įvaizdžio kūrimui, bet tam būtina atsisakyti siekti populiarumo bet kokia kaina.
Vienas iš būdų įgauti solidumą yra elementari pagarba teisinės valstybės principams žinant, kad padėtis šioje srityje ne kokia. Žinant, kad korupcijos suvokimo indeksas (KSI) Lietuvoje įstrigęs 39 vietoje. (Transparency International, 2014). Žinoma, palyginus su Rusija, tai nepaprastas pasiekimas, bet lygiuotis reikėtų į Skandinavija.
Norint pasiekti tokių rezultatų, reikia kur kas daugiau nei pasiduoti autoritariniams fasonams, kurių pagrindas – teisinės valstybės principų negerbimas. Lietuvos prezidentė kaip tik turėtų būti teisinės valstybės garantu. Jeigu tokia būtų, dabar VSAT pareigūnai nebūtų tapę be kaltės kalti, dar net nepradėjus tyrimą.
Maga, maga Lietuvos prezidentei būti kaltintoju, teisėju ir budeliu, bet šiandieninėje Lietuvoje tokiam putiniškajam politiko ir politikos supratimui lyg ir nebėra vietos. Karts nuo karto prezidentei reikia tai prisiminti. Na, kad bent atsirastų šansas patekti į Lietuvos šiuolaikinę istoriją ne už aklą populiarumo siekį bet kokia kaina.
