Tuo metu dar atrodė, kad ir bjaurių etninių ar religinių susidūrimų fone egzistuoja nerašytos taisyklės neliesti bent jau niekam kelio nestojančio kultūros paveldo. Deja, šventyklos jau nebėra. Susprogdinta. Barbarystės nuotraukas patys sprogdintojai išplatino pasaulyje.
Gyvename terorizmo epochoje, kai bendrų vertybių ir taisyklių ratas vis labiau mažėja. Nežinia iš kur kylantis blogis nepaiso nei praeities istorijos pamokų, nei savo paties neišvengiamo žlugimo žinojimo.
Tokia yra ir apsišaukusi, tarsi iš rūko išniręs Skrajojantis Olandas „Islamo valstybė“, dieną naktį savo veiksmais patvirtinanti, kad šis darinys, pasivadinęs „valstybe“, yra absoliutus blogis ir jį reikia visomis priemonėmis stabdyti.
Kita vertus, kad ir kaip vengtume šį naujų viduramžių reiškinį įvardyti valstybe, vis palydėdami žodeliu „tariama“, jis egzistuoja ir jo grėsmė reali. „Islamo valstybė“ kontroliuoja milžiniškas Sirijos ir dideles Irako teritorijas, apie 90 tūkstančių kvadratinių kilometrų su aštuoniais milijonais gyventojų, o juos žiauresniais nei viduramžiais metodais valdo apokaliptinių pažiūrų gerai ginkluota 80 tūkstančių smogikų gauja.
Didžioji dalis smogikų -- ne Sirijos ar Irako gyventojai, bet Tuniso, Saudo Arabijos, Jordanijos, Egipto, Libijos, kitų aplinkinių valstybių piliečiai, taip pat vis gausėjantys atplaukėliai iš Šiaurės Kaukazo, Vidurinės Azijos, Rusijos ir Vakarų Europos miestų.
Faktiškai visi geopolitinių tyrimų centrai patvirtina: „Islamo valstybė“ turi milžiniškas ginkluotės atsargas, jos nuolat papildomos, drauge mūšiuose jau dalyvauja ir sunkioji technika. Atsirado ir karinės įrangos, galinčios pasipriešinti lėktuvų antskrydžiams. Nepertraukiamas aprūpinimas degalais. Nauji smogikų srautai iš įvairiausių pasaulio valstybių. Modernūs kariniai patarėjai. Karinių operacijų planavimo centrai.
Taigi „Islamo valstybė“ – ne psichopatų gauja, kurios nariai su malonumu žūdami patys tempiasi ir kitus. Ko siekiama? Kaip teigia „valstybės“ ideologai, kuo greitesnės „tikro“, o ne tūkstantį metų kraipyto islamo plėtros pasaulyje. Tai, kas „netikra“, turi būti sunaikinta. Ir žmonės, ir paveldas. Stabmeldžių muziejai ir jų sargai. Ir laiku nesusipratusieji.
Vienas pabėgęs iš gaujos smogikas prisimena: po mūšio iš kelių gyvenviečių surinko tris šimtus „vergų“. Pakeliui jie tapo našta. Kartu su vaikais visus belaisvius teko sunaikinti. Tačiau jis pats iš gaujos pabėgęs ne slegiamas nekaltų žmonių žudymo, bet dėl mirties bausmės jo „bendražygiams“ už neatsargų kalbėjimą apie „tikrąjį“ tikėjimą.
Viešos, parodomosios bausmės nukryžiuojant, kertant galvas ir kitas kūno dalis – „Islamo valstybės“ kasdienybė. Vaikai tai mato ne Holivudo siaubo filmuose, bet gyvai, aikštėse, ir pratinami tai daryti su manekenais. O ką jau kalbėti apie moterų padėtį ar krikščionių ir judėjų persekiojimą, internete demonstruojamus žudymus.
Bet ar reikia apie tai rašyti? Reikia. Kad nesimaitintume iliuzijomis. Lietuva, vertindama „Islamo valstybę“, daro tas pačias klaidas kaip ir kitos Europos valstybės.
Pirmiausia tai esą per toli ir ten panašiai visada buvo. Deja, viskas labai arti. „Islamo valstybės“ metastazės jau persimetė į Šiaurės Afriką ir tarp pabėgėlių vingiuoja į Europą.
Buvusios pavienės ir tarpusavyje kariavusios teroristinės organizacijos pradeda vienytis su „Islamo valstybe“. Per Uzbekistaną skverbiamasi į Vidurinę Aziją. Dar viena kryptis – Šiaurės Kaukazas. Be to, kas šiuo metu vyksta naujo vėžio židinyje, buvo ne visada. „Islamo valstybė“ žiaurumu ir bauginimo metodais lenkia net nacius.
Antroji klaida – neva tai neturi nieko bendra su religija. Deja, „Islamo valstybė“ savo veiksmus primygtinai sieja su savaip suprantamu islamu. Paskelbtas kalifatas, yra kalifas, veikia šariatas, reikalaujama ištikimybės ir baudžiami „taisyklių“ nesilaikantieji.
Ideologija „Islamo valstybėje“ turi ypatingą reikšmę. Būtent tai traukia į šios „valstybės“ gretas daugelį adrenalino pasiilgusių jaunų europiečių.
Trečioji klaida – „Islamo valstybės“ grėsmės nepakankamas vertinimas. JAV prezidentas B.Obama iš pradžių ją matė kaip „Al Qaeda“ atplaišą. Dabar šiai atplaišai įveikti jau reikia tarptautinės koalicijos. Galbūt „Islamo valstybė“ pati patrūks nuo keliamų tikslų masto, galbūt ji sunyks nuo staiga prasidėjusio jos kariaunos gretose ŽIV. Bet kol tai atsitiks, daug kraujo nutekės.
Naivu manyti, kad „Islamo valstybės“ architektai ir ideologai nepasinaudos pabėgėlių į Europą srautais. Pabėgėliui ant kaktos neparašyta, kokių jis pažiūrų ir, jeigu nėra pastebėtas smogikų gretose, gali ne vienus metus praleisti kaip miegantis agentas. Kitose šalyse „Islamo valstybė“ gali veikti ir be teroro aktų, idėjomis.
Lietuvoje yra šeši tūkstančiai musulmonų. Bet kuo gyvena jaunoji karta, vienaprasmiškai sunku atsakyti. „Islamo valstybė“ yra tobulai įvaldžiusi moderniausias komunikacijos priemones, socialinius tinklus.
Studijuojama ir Lietuvos gyventojų psichologija, iki kraštutinumo liberalizuota pasaulėžiūrinė atmosfera, svarstoma, kodėl tiek daug savižudybių ir kodėl tokie žiaurūs paauglių nusikaltimai ir ar negalima tai panaudoti verbuojant. „Islamo valstybė“ turi ne tik profesionalių karinių patarėjų, bet ir talentingų verbuotojų.
Ar Lietuva yra pasiruošusi tikrinti pabėgėlius saugumo požiūriu, kol kas neaišku.
