Tuo metu dar atrodė, kad ir bjaurių etninių ar religinių susidūrimų
fone egzistuoja nerašytos taisyklės neliesti bent jau niekam kelio
nestojančio kultūros paveldo. Deja, šventyklos jau nebėra.
Susprogdinta. Barbarystės nuotraukas patys sprogdintojai išplatino
pasaulyje.
Gyvename terorizmo epochoje, kai bendrų vertybių ir taisyklių ratas vis
labiau mažėja. Nežinia iš kur kylantis blogis nepaiso nei praeities
istorijos pamokų, nei savo paties neišvengiamo žlugimo žinojimo.
Tokia yra ir apsišaukusi, tarsi iš rūko išniręs Skrajojantis Olandas
„Islamo valstybė“, dieną naktį savo veiksmais patvirtinanti, kad šis
darinys, pasivadinęs „valstybe“, yra absoliutus blogis ir jį reikia
visomis priemonėmis stabdyti.
Kita vertus, kad ir kaip vengtume šį naujų viduramžių reiškinį įvardyti
valstybe, vis palydėdami žodeliu „tariama“, jis egzistuoja ir jo grėsmė
reali. „Islamo valstybė“ kontroliuoja milžiniškas Sirijos ir dideles
Irako teritorijas, apie 90 tūkstančių kvadratinių kilometrų su
aštuoniais milijonais gyventojų, o juos žiauresniais nei viduramžiais
metodais valdo apokaliptinių pažiūrų gerai ginkluota 80 tūkstančių
smogikų gauja.
Didžioji dalis smogikų -- ne Sirijos ar Irako gyventojai, bet Tuniso,
Saudo Arabijos, Jordanijos, Egipto, Libijos, kitų aplinkinių valstybių
piliečiai, taip pat vis gausėjantys atplaukėliai iš Šiaurės Kaukazo,
Vidurinės Azijos, Rusijos ir Vakarų Europos miestų.
Faktiškai visi geopolitinių tyrimų centrai patvirtina: „Islamo
valstybė“ turi milžiniškas ginkluotės atsargas, jos nuolat papildomos,
drauge mūšiuose jau dalyvauja ir sunkioji technika. Atsirado ir karinės
įrangos, galinčios pasipriešinti lėktuvų antskrydžiams. Nepertraukiamas
aprūpinimas degalais. Nauji smogikų srautai iš įvairiausių pasaulio
valstybių. Modernūs kariniai patarėjai. Karinių operacijų planavimo
centrai.
Taigi „Islamo valstybė“ – ne psichopatų gauja, kurios nariai su
malonumu žūdami patys tempiasi ir kitus. Ko siekiama? Kaip teigia
„valstybės“ ideologai, kuo greitesnės „tikro“, o ne tūkstantį metų
kraipyto islamo plėtros pasaulyje. Tai, kas „netikra“, turi būti
sunaikinta. Ir žmonės, ir paveldas. Stabmeldžių muziejai ir jų sargai.
Ir laiku nesusipratusieji.
Vienas pabėgęs iš gaujos smogikas prisimena: po mūšio iš kelių
gyvenviečių surinko tris šimtus „vergų“. Pakeliui jie tapo našta.
Kartu su vaikais visus belaisvius teko sunaikinti. Tačiau jis pats iš
gaujos pabėgęs ne slegiamas nekaltų žmonių žudymo, bet dėl mirties
bausmės jo „bendražygiams“ už neatsargų kalbėjimą apie „tikrąjį“
tikėjimą.
Viešos, parodomosios bausmės nukryžiuojant, kertant galvas ir kitas kūno
dalis – „Islamo valstybės“ kasdienybė. Vaikai tai mato ne Holivudo
siaubo filmuose, bet gyvai, aikštėse, ir pratinami tai daryti su
manekenais. O ką jau kalbėti apie moterų padėtį ar krikščionių ir
judėjų persekiojimą, internete demonstruojamus žudymus.
Bet ar reikia apie tai rašyti? Reikia. Kad nesimaitintume iliuzijomis.
Lietuva, vertindama „Islamo valstybę“, daro tas pačias klaidas kaip ir
kitos Europos valstybės.
Pirmiausia tai esą per toli ir ten panašiai visada buvo. Deja, viskas
labai arti. „Islamo valstybės“ metastazės jau persimetė į Šiaurės
Afriką ir tarp pabėgėlių vingiuoja į Europą.
Buvusios pavienės ir tarpusavyje kariavusios teroristinės organizacijos
pradeda vienytis su „Islamo valstybe“. Per Uzbekistaną skverbiamasi į
Vidurinę Aziją. Dar viena kryptis – Šiaurės Kaukazas. Be to, kas šiuo
metu vyksta naujo vėžio židinyje, buvo ne visada. „Islamo valstybė“
žiaurumu ir bauginimo metodais lenkia net nacius.
Antroji klaida – neva tai neturi nieko bendra su religija. Deja,
„Islamo valstybė“ savo veiksmus primygtinai sieja su savaip suprantamu
islamu. Paskelbtas kalifatas, yra kalifas, veikia šariatas,
reikalaujama ištikimybės ir baudžiami „taisyklių“ nesilaikantieji.
Ideologija „Islamo valstybėje“ turi ypatingą reikšmę. Būtent tai
traukia į šios „valstybės“ gretas daugelį adrenalino pasiilgusių jaunų
europiečių.
Trečioji klaida – „Islamo valstybės“ grėsmės nepakankamas vertinimas.
JAV prezidentas B.Obama iš pradžių ją matė kaip „Al Qaeda“ atplaišą.
Dabar šiai atplaišai įveikti jau reikia tarptautinės koalicijos. Galbūt
„Islamo valstybė“ pati patrūks nuo keliamų tikslų masto, galbūt ji
sunyks nuo staiga prasidėjusio jos kariaunos gretose ŽIV. Bet kol tai
atsitiks, daug kraujo nutekės.
Naivu manyti, kad „Islamo valstybės“ architektai ir ideologai
nepasinaudos pabėgėlių į Europą srautais. Pabėgėliui ant kaktos
neparašyta, kokių jis pažiūrų ir, jeigu nėra pastebėtas smogikų gretose,
gali ne vienus metus praleisti kaip miegantis agentas. Kitose šalyse
„Islamo valstybė“ gali veikti ir be teroro aktų, idėjomis.
Lietuvoje yra šeši tūkstančiai musulmonų. Bet kuo gyvena jaunoji karta,
vienaprasmiškai sunku atsakyti. „Islamo valstybė“ yra tobulai
įvaldžiusi moderniausias komunikacijos priemones, socialinius tinklus.
Studijuojama ir Lietuvos gyventojų psichologija, iki kraštutinumo
liberalizuota pasaulėžiūrinė atmosfera, svarstoma, kodėl tiek daug
savižudybių ir kodėl tokie žiaurūs paauglių nusikaltimai ir ar negalima
tai panaudoti verbuojant. „Islamo valstybė“ turi ne tik profesionalių
karinių patarėjų, bet ir talentingų verbuotojų.
Ar Lietuva yra pasiruošusi tikrinti pabėgėlius saugumo požiūriu, kol kas
neaišku.