Daliai tautinių mažumų mokyklų moksleivių trečiadienį
įsitraukus į protesto akciją ir vietoj pamokų pasirinkus mišias,
premjeras teigia raginimą neiti į mokyklas vertinantis kaip
politikavimą.
„Šitokią situaciją vertinu kaip politikavimą ir nesuprantu,
dėl kokių priežasčių jie yra raginami neiti į mokyklą. Vis
dėlto, aš manau, kad Švietimo ir mokslo ministerija visa tai
turėtų nuodugniai ištirti ir išsiaiškinti, nes pagal mūsų
turimą visą informaciją kaip tik Lietuvos mokiniai, kurie mokosi
lenkiškose mokyklose, jiems netgi tas mokinio krepšelis praktiškai
yra 40 proc. didesnis negu, pavyzdžiui, mokiniams, kurie mokosi
lietuviškose mokyklose“, – žurnalistams trečiadienį sakė
A.Butkevičius.
Tuo metu lietuvių kalbos egzamino tvarka, anot A.Butkevičiaus,
tautinių mažumų mokyklų abiturientams „yra sušvelninta iki
tokio lygio, kiek leidžia mūsų Lietuvos Respublikos
Konstitucija“.
„Jiems lietuvių kalbos egzamino metu galima rašyti trumpesnius
tekstus ir padaryti daugiau gramatinių klaidų, tai aš nebežinau,
kaip besušvelninti“, – svarstė premjeras.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė apgailestauja,
kad suaugusieji vaikus naudoja politikai.
„Kalbant apie tai, kad įtraukti vaikai, mano nuomonė yra
neigiama. Tai yra rugsėjo pradžia, mes kalbame apie mokinių ugdymo
kokybę, mes iškėlėme uždavinį – nė vienos be pateisinamos
priežasties nepraleistos pamokos, o čia dabar patys suaugusieji
inicijuojame vaikų nedalyvavimą pamokose. Tai, mano manymu, yra
neteisinga vaikų atžvilgiu. Suaugę žmonės yra valioj daryti ką
jie nori – galima kalbėtis, galima streikuoti, galima eiti į darbą,
galima neiti į darbą, bet kai į suaugusių žmonių klausimus ir
problemas yra įsukami vaikai ir netgi sakoma, kad vaikų labui vaikai
neleidžiami į mokyklą, man skamba negerai“, – žurnalistams
Vyriausybėje sakė ministrė.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu
sakė, jog neatsakingai elgiasi „eskaluojantieji įtampas“ ir
teigiantieji, jog tautinių mažumų švietimo padėtis Lietuvoje yra
dramatiška. „Įtraukti vaikus į šituos žaidimus, drįsiu pasakyti, yra
labai neatsakinga“, – sakė L.Linkevičius.
Jis vylėsi, kad dvišaliams santykiams su Lenkija dalies
tautinių mažumų nepasitenkinimas dėl švietimo nebus
„kliuvinys“.
„Aišku, visą laiką tie klausimai iškyla, mes juos
sprendžiame, manau, gana santūriai ir pragmatiškai, ir aš tikrai
tikiuosi, kai tai nebus kliuviniu. Noriu pridurti, kad aš tikrai
nemanau, kad mes jau čia viską taip gerai padarėme toje srityje,
kalbant, pavyzdžiui, apie pavardžių rašymą, ko mes tiek metų
niekaip negalime išspręsti, elementaraus klausimo, jį per daug
suemocinę, supolitizavę. Turime patys irgi daug ką nuveikti, bet
vis dėlto pasikartosiu – bendra prasme situacija tikrai yra gera“,
– dėstė L.Linkevičius.