Čia priešpiet susirinko keli šimtai moksleivių, jų tėvų iš
Vilniaus bei Vilniaus rajono – mišiose buvo prašoma Dievo
išklausyti tautinių mažumų bėdas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija
(LLRA) nurodė, kad protesto akciją skelbė „lenkų ir rusų
mokinių tėvai“, tačiau į mišias atvyko ir didžioji dalis LLRA
vadovybės, tarp jų ir partijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.
Kaip BNS informavo Švietimo ir mokslo ministerija
(ŠMM), protesto akcijoje dalyvauja visos Vilniaus rajono (32) ir
Šalčininkų rajono (18) mokyklos – čia mokinių nėra, bet
mokytojai dirba. Širvintų ir Švenčionių rajonuose, anot
ministerijos, protestuojančių mokyklų nėra, o Trakų rajone iš 7
mokyklų protestuoja keturios, Vilniaus mieste prie
akcijos, ŠMM duomenimis, prisijungė taip pat ne visos tautinių
mažumų mokyklos. Į protestuojančias Vilniaus ir Trakų rajono
mokyklas atvyko apie pusė moksleivių, pamokos vedamos pagal
grafiką, nurodė ministerija.
Tarp protestuojančių sostinės mokyklų yra Joachimo Lelevelio
bei Simono Konarskio vidurinės. J.Lelevelio vidurinės mokyklos
direktorė Edita Zubel BNS sakė, kad į mokyklą trečiadienį atvyko
tik maždaug kas penktas moksleivis.
„Mokytojai dirba pagal sudarytą tvarkaraštį, o mokinių
šiandien iš tikrųjų yra labai mažai – iš 503 mokinukų turime
90“, – sakė E.Zubel.
Anot jos, vaikų neatėjimo į pamokas priežastys bus aiškios
ketvirtadienį, kai mokiniai atneš pateisinimo dokumentus. Šioje
mokykloje ugdomi vaikai nuo priešmokyklinės iki 12 klasės.
Tuo metu S.Konarskio vidurinėje mokykloje į pamokas atėjo
dauguma iš 403 įstaigos auklėtinių, BNS patvirtino direktoriaus
pavaduotoja Kristina Kratkovska.
Dauguma BNS kalbintų moksleivių, kurie nedalyvavo pamokose ir
atvyko į mišias, tikino, jog jaučiasi diskriminuojami skubotai
reorganizuojant tautinių mažumų mokyklas Vilniaus mieste, kai kurie
piktinosi, jog suvienodintam lietuvių kalbos egzaminui buvo
nustatytas per mažas pereinamasis laikotarpis.
„Baigiau šiemet Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą –
atėjau su drauge, abituriente. Gaila, kad mokėmės toje pačioje
mokykloje, bet ji negali ramiai baigti mokslo metų. Nežinau, kam
reikalinga paskutinę minutę kažką keisti – visi išsigandę.
Draugė yra dvyliktoje klasėje ir nežino, ar ji dar yra toje
mokykloje, ar ne“, – BNS sakė vilnietis Modestas.
Anot jo, daugiausia mokyklos bendruomenė piktinasi dėl įstaigos
reorganizacijos panaikinant 11 ir 12 klases, tuo metu suvienodintas
lietuvių kalbos egzaminas daugumai problemų nekelia.
Dariušas Žibovcas, kurio dukra eina į Simono Konarskio
vidurinę Vilniuje, taip pat priekaištavo dėl Vilniaus valdžios
daromos reorganizacijos, kurią esą būtų galima padaryti „ne per
mėnesį“, o nukelti dviems metams, kaip leidžia Seimo priimtos
pataisos.
„Vienai gimnazijai leidžia formuoti penktas klases, mums
neleidžia likt ilgąja gimnazija. Mes atiduodame 11-12 klases, bet
negauname penktųjų. Viskas turi būti daroma bendrai, negalima per
du mėnesius priimti sprendimo“, – BNS patikino D.Žibovcas.
Jis tikino, kad tautinių mažumų atstovų vaikai „puikiai
kalba lietuviškai“ ir gali laikyti egzaminą. „Bet tas egzaminas
neturi turėti reikšmės stojant į aukštąją mokyklą“, –
priekaištus išsakė jis.
Kaip protesto išvakarėse informavo Lietuvos lenkų mokyklų
tėvų forumo atstovė Danuta Narbut, akcija vyks vieną dieną.
„Tikimės, kad tas streikas atvers kelią į tinkamą,
tikslingą pokalbį su valdžios atstovais“, – antradienį
žurnalistams sakė D.Narbut.
Protesto organizatoriai reikalauja panaikinti suvienodintą
lietuvių kalbos egzaminą ir pusantro karto padidinti mokinio
krepšelį tautinių mažumų mokyklose, įvesti privalomą lenkų
kalbos egzaminą mokyklose lenkų kalba.
Švietimo ir mokslo ministerija savo ruožtu paragino Lietuvos
lenkų rinkimų akcijos vadovus ne politikuoti ir kviesti protestui, o
verčiau skatinti tautinių mažumų mokyklų mokinius mokytis.
Ministerija pažymi, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientai
gerai laiko prieš kelerius metus įvestą vieningą lietuvių kalbos
ir literatūros brandos egzaminą, gauna šimtukų. Tautinių mažumų
mokyklų mokiniams galioja palengvinimai, jiems leidžiama padaryti
daugiau klaidų. Numatyta, kad šie palengvinimai galios iki 2019-2020
mokslo metų.
Anot ministerijos, mokyklos tautinių mažumų kalbomis gauna
penktadaliu didesnį mokinio krepšelį.
Lietuvoje veikia 51 mokykla, kurioje galima mokytis lenkų
mokomąja kalba, 32 mokyklos rusų mokomąja kalba, viena mokykla
baltarusių mokomąja kalba ir 36 mišrios, kuriose mokoma lietuvių,
lenkų, rusų kalbomis.
Per 15 metų mokinių mokyklose lenkų kalba sumažėjo beveik
dvigubai (48 proc.), lietuvių mokomąja kalba – 39 proc. Tuo tarpu
mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, sumažėjo 35 proc., mokyklų
lietuvių mokomąja kalba – 48 proc.