Seinuose gyvenantys tautiečiai raštu kreipėsi į ministrę pirmininkę Ewą Kopacz dėl kone katastrofiškos ekonominės ir socialinės situacijos regione.
Žmonės skundžiasi, kad Seinų apskritis išsiskiria dideliu nedarbu, gyvenimo perspektyvų išsilavinusiam jaunimui stoka, dėl to yra pasmerkta ekonominiam ir socialiniam sąstingiui. Prieš mėnesį siųstas raštas dėmesio nesulaukė – Lenkijos politikai reaguoti į lietuvių išdėstytas problemas neskuba.
Lenkijos parama lietuvių nešildo
Rašte premjerei lietuvių bendruomenės nariai nurodo, jog „nors Rytų Lenkijos plėtrai skiriamos Vyriausybės įvairios programos ir ES fondų parama, Seinų apskritis negali ir ateityje negalės žymiai tuo pasinaudoti, nes paramos teikimo mechanizmai sukurti taip, jog būtina turėti savą finansinį indėlį bei aktyvią visuomenę, kuri skatintų rengti modernius projektus, gebėtų pritraukti galimų investicijų“.
Anot lietuvių bendruomenės atstovų, prastėjanti ekonominė ir socialinė regiono situacija labai skaudžiai atsiliepia šiame regione gyvenančiai lietuvių tautinei mažumai, kuri negali pakankamai pasinaudoti teisėmis, numatytomis 2005 m. sausio 6 d. priimtame Tautinių ir etninių mažumų bei regioninės kalbos įstatyme.
„Savivaldybių biudžetų deficitai neleidžia užtikrinti tinkamos keturių (paskutinių) Seinijos lietuviškų mokyklų veiklos. Nedarbas, investicijų stoka, prasta infrastruktūra didina emigraciją ir negrįžtamai siaurina lietuvių kalbos vartojimo Seinų krašte plotą“, – teigiama rašte, kurį pasirašo Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Danutė Valukonytė.
Sulaukė tik pranešimo, kad raštas gautas
Naujienų portalui lrytas.lt D.Valukonytė teigė, jog kol kas sulaukta tik pranešimo, kad raštas gautas: „Iš premjerės kanceliarijos buvo gautas atsakymas, kad mūsų raštas persiųstas į atitinkamas ministerijas, kurios įgaliotos išnagrinėti šiuos klausimus ir pateikti mums atsakymus. Kol kas laukiame atsakymų.“
Paklausta, kokios aplinkybės paskatino kreiptis tiesiogiai į premjerę, pašnekovė sakė: „Seinų kraštui reikalinga konkreti pagalbos programa, kad būtų sumažinta ekonominė ir socialinė atskirtis, palyginti su kitais Lenkijos regionais. Seinų apskritis pati mažiausia ir neturtingiausia Lenkijos mastu. Todėl Lenkijos lietuvių bendruomenė nukenčia, nes negali tinkamai vykti kultūrinis gyvenimas, savivaldybės tinkamai nefinansuoja lietuvių švietimo ir pan.
Bendruomenė kreipėsi į premjerę, nes Vyriausybė privalo užtikrinti tinkamą tautinių mažumų teisių apsaugą. Tai, kad Lenkijoje nuo 2005 m. veikia Tautinių mažumų įstatymas, nieko neišsprendžia, nes savivaldybės neturi lėšų daugeliui to įstatymo punktų įgyvendinti.
Be konkrečios paramos tų lėšų niekada nebus, nes, pvz., Seinų miestas net negali vykdyti ES fondų finansuojamų projektų, mat neturi lėšų „savam indėliui“.
Nori ne žuvies, bet meškerės
Kalbėdama apie Seinų krašto problemas D.Valukonytė akcentavo, kad Lenkijos vyriausybė turėtų labiau įsiklausyti į mažų savivaldybių prašymus, analizuoti padėtį ir duoti joms ne žuvį, bet meškerę.
„Šiandien susiduriame su didžiulėmis disproporcijomis. Tuo pat metu, kai Seinų apskritis nepajėgi išlaikyti 2 vidurinių mokyklų (viena jų – Kovo 11-osios licėjus Punske), Balstogės ar Suvalkų miestai siekia gauti ES lėšų regioniniams oro uostams statyti, stato viešbučius, didžiulius vandens parkus, bando konkuruoti su Druskininkais ir pan.
Tuo metu Seinų apskritis buvo įkurta politiniais sumetimais, norint parodyti, kad stengiamasi tenkinti lietuvių tautinės mažumos poreikius. Socialiniu ir ekonominiu požiūriu, be pagalbos iš išorės, ji nepajėgi savarankiškai spręsti savo problemų. Nedarbas prastina demografinius rodiklius, o tai tiesiogiai paliečia ir lietuvių švietimą, kultūros centrų veiklą“, – kalbėjo Lenkijos lietuvė.
Lietuviškų mokyklų iš 20 liko vos 3
Anot D.Valukonytės, jeigu būtų politinė valia, pakaktų bent surasti galimybę skirti lėšų vietos savivaldybėms, kad jos galėtų siekti ES fondų paramos, padėti joms sukurti projektus, kurie pritrauktų investicijų, pagerintų infrastruktūrą. „Ne tik Lenkijos, bet ir vaivadijos mastu tai tikrai nebūtų didelė finansinė našta. Reikia tik politinės valios. Tokios valios ir supratimo, kurį demonstruoja Lietuvos valstybė, skirdama dėmesį ir konkrečią paramą Rytų Lietuvai, kurioje gausiai gyvena lenkų tautinė mažuma“, – sakė ji.
Pašnekovė užsiminė, kad šiuo metu gyvena sudėtingą laikotarpį, mat Lenkijoje artėja parlamento rinkimai: „Pažadų gali būti įvairių, tačiau mums aktualus realus dėmesys ar bent diskusijų apie Lenkijos lietuvių bendruomenės išlikimą pradžia.“
Į klausimą, kokios perspektyvos laukia Seinų lietuvių, jei į jų kreipimąsi nebus atsižvelgta, D.Valukonytė negalėjo pateikti paguodžiančio atsakymo: „Perspektyvos prastos. Rugsėjo 1 d. mokslo metus pradėjo jau tik trys lietuviškos mokyklos ir viena, kurioje lenkiškos ir lietuviškos klasės.
Prieš 20 metų tokių mokyklų buvo keliolika. Kai nebelieka mokyklų, užgęsta ir kultūros namų veikla, mažėja lietuvių kalbos vartojimo plotas. Tai negrįžtami procesai. Lietuvių kalba Seinuose bus girdima, tačiau vis dažniau ją girdėsime prie prekybos centrų, o ne kultūros namų scenoje ar mokyklos koridoriuje.“
