Nors po pietų pro debesis išlindusi saulutė dar šildė, tačiau į tradicinę Birutės parko dienos šventę atėję keli tūkstančiai žmonių jau suprato, kad tai – atsisveikinimas su vasara.
Šeštadienį poilsiautojai parke atsisveikino ir su šiemet paskutinį kartą čia pasirodžiusia gausia grafų šeimyna – 20 amžiaus pradžios didikų ir jų tarnų rūbais vilkinčiais aktoriais, kurie jau dešimtus metus nebyliai vaikštinėdami parko takeliais vis primena parko ir Palangoje kurortą įkūrusių grafų Tiškevičių rūmų istoriją.
Iki šiol su parko lankytojais į kalbas nesileisdavę ir kartu nusifotografuoti atsisakydavę grafo šeimynos personažai šį kartą šventės proga šią taisyklę sulaužę.
Puošniomis sunkiomis vilkinčios damos ir elegantiškus senovės aristokratų kostiumus dėvvintys ponai mielai šnekučiavosi su smalsiais parko svečiais ir patys jiems siūlydavo nusifotografuoti kartu.
Šį kartą dauguma parko lankytojų atėjo nešini fotoaparatais arba traukdavo fotografuojančius išmaniuosius telefonus. Birutės parko diena buvo skirta senąjai fotografijai ir 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje pajūryje dirbusiai pirmąjai Lietuvoje profesionaliai fotografuojančiai moteriai Paulinai Mongirdaitei.
Prieš 150 metų gimusi P.Mongirdaitė buvo asmeninė grafų Tiškevičių šeimynos fotografė, todėl jos dėka iki mūsų dienų išliko begalės to laikmečio įamžintų Palangos ir didikų gyvenimo vaizdų.
Parko lankytojai turėjo progą patys įsiamžinti prie centrinio tako įrengtuose puošniuose tą laikmetį atspindinčiuose rėmeliuose.
Prie sodininko namelio improvizuotą senovinę fotoatelje įkūręs fotomenininkas Gintas Kavoliūnas visus norinčius fotografavo senoviniu būdu čia pat ryškindamas nuotraukas, kuriose žmonės pasendintose nuotraukose buvo vaizduojami tarpukario fotografijų stiliumi.
„Visais laikais į Palangą pailsėti atvykdavę žmonės pirmiausia stengdavosi įsiamžinti kurorto fone ir iš pajūrio atminčiai parsivežti nuotrauką.
Todėl šiemet Birutės parko dieną paskyrę senąjai fotofgrafijai jiems suteikėme šią progą. Įrengėme dešimt specialių erdvių su originaliais rėmeliais su gėlėmis, pintais akcentais, pro kuriuos į fotoobjektyvą žiūrėdami žmonės atminčiai turės unikalią nuotrauką“, – pasakojo įdomios atrakcijos sumanytoja Palangos kultūros centro renginių režisierė Aušra Latonienė.
Jos sumanymu vasarą po parką ėmė vaikštinėti ir grafų šeimynos personažai.
„Iš pat pradžių sumanėme juos apgaubti paslaptimi. Kad jie būtų panašūs lyg laiko mašina į mūsų laikmetį netikėtai įžengusius didikus, kurie kaip vaiduokliai tyliai praeina pro šalį ir dingsta parko takelių labirintuose.
Pirmaisiais metais juos išvydę žmonės buvo priblokšti. Jie net sustodavo, matyt, galvodami, ar jiems pasivaideno, ar ne“, – juokėsi A.Latonienė.
Kai kurie parko lankytojai iš tiesų manydavo, kad tai yra tikrieji grafai.
Lyg anekdotas sklando vienas tikras įvykis, kai savo poezijos knygą norėjusi išleisti viena moteris praeinančių grafų poros ėmė prašyti finansiškai paremti knygos leidybą.
O kai nieko neatsakęs ir į ją net nepažvelgęs grafas oriai nupėdino tolyn, moteris puolė skųstis Gintaro muziejaus vadovams, kad neva įsivaizdinęs grafas su ja net nesikalba.
A.Latonienė pasakojo, kad įgyvendinant šį unikalų projektą sunkiausia buvo pasiūti to laikmečio rūbus. Pirmoji autentiška grafienės suknia buvo atkurta iš gerai išsilaikiusios grafienės Antaninos Tiškevičienės fotografijos.
Visų personažų rūbus iš fotografijų padėjo atkurti palangiškė siuvėja Laima Donskovienė, kuri yra ir istorinių kostiumų žinovė.
Režisierė ne kartą girdėjo prašymų išsinuomoti istorinius rūbus ir už tai buvo žadama dosniai atsilyginti. Vienas vyras maldavo jam parduoti 20 a. pradžios vaikišką vežimą, kurį A.Latonienė kažkada aptiko viename Palangos antikvariate ir restauravo.
Grafų personažai parke pasirodys tik kitą vasarą. Režisierė šią idėją norėtų atgaivinti ir žiemą, kad jie Birutės parke pasirodytų ar žirgų traukiamomis rogėmis pralėktų ir Kalėdų švenčių metu.
Tačiau tam Kultūros centras stokoja pinigų, nes istorinių žiemiškų rūbų pasiuvimas kainuoja nepalyginamai brangiau, nei kainavo vasariniai rūbai. ˙
