Kritikams V. Andriukaitis primena lietuvių karo pabėgėlius

Interviu BNS komisaras nepagrįstais pavadino kritikų teiginius, esą Europos Komisijos pristatytu planu Vakarai nori permesti naštą mažiau turtingoms Rytų Europos šalims, o kvotų sistema tik paskatins imigrantų antplūdį.

V.Andriukaičio teigimu, parama pabėgėliams teikiama siekiant gelbėti ypač sudėtingomis sąlygomis gyvenančių žmonių gyvybes.

„Pabėgėliai teritorijose Libane, Jordanijoje, Turkijoje gyvena ypač sudėtingomis sąlygomis. Klausimas – ar mes neturime gelbėti žmonių gyvybių? O jei turime gelbėti žmonių gyvybes, turime skaičiuoti, kokios priemonės turi būti finansuojamos, kad jų minimalios sąlygos būtų patenkintos“, – teigė V.Andriukaitis.

„ES sutartys ir solidarumo fundamentalus principas yra privalomas visoms 28 ES valstybėms. Turime suvokti, į kokį klubą esame įstoję“, – sakė politikas.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris trečiadienį paragino Europos Sąjungos šalis perkelti 160 tūkst. pabėgėlių iš labiausiai šio antplūdžio prislėgtų šalių – Vengrijos, Graikijos ir Italijos. Lietuvai pagal šį planą tektų priimti 1105 asmenis.

V.Andriukaitis „labai keistais“ pavadino kritikų teiginius apie imigraciją esą skatinantį Vakarų Europos „dosnumą“ atvykstantiems asmenims.

„Įsivaizduokime, kad dabar kalbamės tuoj po Antrojo pasaulinio karo – daug Lietuvos šeimų yra pabėgėlių stovyklose, ir po to jie gauna minimalią sumą pinigų plaukti į Jungtines Valstijas ir ten įsikurti. Kas tai – dosnumas?“ – sakė V.Andriukaitis.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir trėmimų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus. Įvairiais duomenimis, 1945 metais Vakarų Europoje lietuvių pabėgėlių ir tremtinių buvo daugiau kaip 72 tūkst. Pabėgėlių gretas papildė nacių okupacijos metais prievarta išvežti į Vokietiją dirbti lietuviai. Vokietijai pralaimėjus karą, kai kurie jų pateko į vadinamąsias „dipukų“ – karo pabėgėlių stovyklas.

Prasidėjus Šaltajam karui tarp JAV ir Sovietų Sąjungos, amerikiečiai ėmė keisti savo požiūrį į „dipukus“. 1948 metais JAV Kongresas priėmė vadinamąjį Perkeltųjų asmenų įstatymą, kuriame buvo numatoma įsileisti 205 tūkst. „dipukų“, tarp jų – 40 proc. Baltijos šalių ir Lenkijos pabėgėlių ir tremtinių. Per trejus-ketverius metus į JAV pasisekė atvykti visiems norintiems lietuvių tremtiniams ir pabėgėliams – tokių buvo apie 30 tūkst., kiti pasuko į Didžiąją Britaniją, Kanadą, Australiją.

Trečiadienį pristatytu planu Briuselis taip pat siūlo patvirtinti nuolatinį mechanizmą, kuris suteiktų Europos Komisijai spręsti dėl pabėgėlių perkėlimo ateities krizių atvejais. Diplomatų teigimu, šis siūlymas gali sulaukti tvirto dalies ES šalių pasipriešinimo.

„Karas vyksta Sirijoje, kariniai veiksmai yra Ukrainoje, Libijoje. Klausimas – kaip spręsti problemas, neturint pastovių mechanizmų tol, kol nesustabdytas karas?“, – pasiūlymą komentavo V.Andriukaitis.

Privalomų kvotų sistemai kol kas labiausiai priešinasi Vidurio Europos šalys Vengrija, Čekija, Slovakija ir Lenkija.