Seimas nutarė, kad naujojo socialinio modelio įstatymų paketas bus priiminėjamas jau šioje rudens sesijoje ypatingos skubos tvarka.
Antradienį posėdžiavusi valdančiosios daugumos partijų politinė taryba sutarė siekti, kad Seimas priimtų darbo santykius liberalizuojančias teisės normas. Tiesa, „darbiečių“ lyderiai pabrėžė, kad jų partija pritaria Trišalėje suderintoms nuostatoms.
Tačiau Trišalei tarybai šią savaitę ir vėl nepavyko rasti kompromiso tarp darbdavių ir profesinių sąjungų dėl darbo laiko, terminuotų sutarčių, kompensacijų atleidžiamiems darbuotojams.
Ar artėjant Seimo rinkimams, parlamentarai ryšis balsuoti ir už tas socialinio modelio teisės normas, kurioms priešinasi profesinės sąjungos?
Kalbėdama su „Lietuvos ryto“ žurnalistu, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė anaiptol nebuvo taip ryžtingai nusiteikusi, kaip jos partijos lyderis A.Butkevičius.
– Ar šis Seimas neišsigąs protestų ir dar šįmet priims naujo socialinio modelio įstatymų paketą?, – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo K.Miškinienės.
– Oficialiai socialinis modelis Seimui kol kas nepateiktas. Jį dar gali tobulinti pati Vyriausybė. Seimo Teisės departamentas tik visai neseniai pateikė išvadas. Vien Darbo kodeksui prirašyta 22 puslapiai pastabų, o juk keičiami ir Užimtumo bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymai, kiti teisės aktai.
Reikia nemažai laiko tai išstudijuoti. Tik pradedame šį darbą. Sunku pasakyti, kada baigsime, o kol visi komitetai nepateis savo išvadų, negalėsime judėti toliau. Tad nesiryžtu prognozuoti, kada Seimas apsispręs dėl šių įstatymų paketo.
Galų gale ir Trišalė taryba dar nebaigė darbo. Tik pastebėjau, kad po visų svartymų pirminis ir dabartinis socialinio modelio projektas labai smarkiai skiriasi.
Kalbėjausi su profesinių sąjungų atstovais. Sakiau jiems, kad norėtume aiškiai žinoti, kas jau sutarta ir dėl ko nepavyko prieiti bendros nuomonės.
– Gal artėjant Seimo rinkimams jūsų vadovaujamo komiteto nariai išvis nelabai nusiteikę pritarti naujajam socialiniam modeliui?
– Pirmiausia mes nusiteikę rimtai dirbti su šiais įstatymais. Tačiau kai svarstomi tokie sudėtingi dalykai, procesas nėra greitas.
Pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas pateiktas dar pavasarį. Mūsų komitetas, kuris yra pagrindinis vertinant šį įstatymą, jau norėtų perduoti jį Seimui svarstyti, bet papildomi komitetai vis neparengia savo išvadų.
– Tai techninės kliūtys, bet naujas socialinis modelis kelia politinius ginčus. Ką darysite, jei Trišalė taryba niekaip nesusitars?
– Išties labai nelengva sutarti tokiu sudėtingu klausimu. Kalbėsimės su visomis suintersuotomis šalimis tais atvejais, kai nuomonės išsiskiria.
Žinoma, kai jau kompromiso rasti nepavyksta, politikai turi apsispręsti, kokią teisės normą priimti. Mes, socialdemokratai, nebijome prisiimti atsakomybės. Bet negaliu atsakyti už visą Seimą -- parlamentarai spręs, ar pradėti socialinio modelio svarstymą. Opozicija kalba, kad reikia grąžinti įstatymus Vyriausybei tobulinti.
– Pati opozicijos prigimtis liepia prieštarauti valdančiosios daugumos siūlymams, bet ar valdančiųjų ir net socialdemokratų gretose nėra skirtingų nuomonių dėl socialinio modelio įstatymų?
– Tikiuosi, mums pavyks sutarti, kaip elgtis. Svarbu pozicijų aiškumas. Tuomet galima judėti toliau.
– Tačiau norint judėti toliau, reikia žinoti kryptį, o ar patys socialdemokratai nesvarsto, kad siūlomas socialinis modelis pernelyg liberalus ir per mažai socialdemokratinis?
– Kai kurios nuostatos gali kelti tokių abejonių. Turbūt ne visi siūlymai socialdemokratams priimtini. Ne viskas bus taip ir priimta, kaip dabar pateikta. Ieškosime kompromisų. Tai paaiškės per įstatymo svarstymus.
Dar daug neaiškumų. Pavyzdžiui, tik diskutuojama, koks bus Garantinis fondas, kuris turėtų būti naudojamas atleidžiamiems darbuotojams remti.
Naujo socialinio modelio idėja kilo todėl, kad Lietuvoje sudėtinga demografinė situacija, mažėja gyventojų skaičius, atlyginimai per menki.
Daugelis ES valstybių dotuoja socialinio draudimo fondus, ieško įvairių būdų, kaip garantuoti tvarias pensijas būsimiems pensininkams. Mums taip pat reikia eiti tokiu keliu.
Nori nenori, tenka svarstyti, kad gal geriau sumažinti išeitines išmokas, bet pasirūpinti ateities pensijomis. Manau, kad tai galima išaiškinti dirbantiesiems, bet dialogo su jais trūko.
Dabar įvairias pensijas gauna 870 tūkst. pensininkų, o dirba 1 mln. 300 tūkst. žmonių. Darbas apmokestinamas perdaug, nors kai kurių kitų ES įprastų mokesčių nesame įsivedę.
Visur reikia ieškoti pusiausvyros tarp įvairių interesų. Socialinio modelio įstatymų paketas -- šių paieškų dalis. Nežinau, ar tam geras laikas prieš Seimo rinkimus, bet ir sėdėti rankas sudėję negalime.
