Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud 54 metų kaunietį iškilmingai paskelbė Prancūzijos garbės konsulu Kaune. R.Žaliūnas – pirmasis lietuvis, kuriam Prancūzijos vadovai skyrė eiti tokias garbingas pareigas.
Pasveikinti R.Žaliūną atvyko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo nariai, Kauno valdžios atstovai, medikų bendruomenės nariai, verslininkai, žinomi visuomenės atstovai, garbės konsulo bičiuliai.
„Į jus Prancūzijos ambasada jau prieš kurį laiką atkreipė dėmesį. Esate Prancūzijos draugas, asmuo, kuris perteikia kultūrą, bendradarbiavimą. Garbės konsulo paskyrimas yra itin reikšmingas žingsnis stiprinant Prancūzijos ir Lietuvos ryšius“, – kreipdamasis į R.Žaliūną kalbėjo Philippe Jeantaud.
Seimo pirmininkė L.Graužinienė tvirtino, jog skirdami šias pareigas R.Žaliūnui prancūzai pataikė tiesiai į dešimtuką.
„Tikriausiai nė negalėjote pagalvoti, kad šiuo žingsniu laimėsite viso Kauno simpatijas. Noriu pasveikinti jus teisingai pasirinkus“, – kalbėjo L.Graužinienė.
Seimo pirmininkė negailėjo gražių sveikinimo žodžių ir naujai paskirtam Prancūzijos garbės konsului: „Žinant jūsų atsakingumą ir patirtį, tikiu, kad jus lydės sėkmė“.
R.Žaliūnas į susirinkusius svečius per iškilmes kreipėsi prancūziškai. Tapęs garbės konsulu ne vieną kalbą mokantis rektorius būtent prancūzų kalbai tobulinti žada skirti dar daugiau dėmesio.
Savo būsimą veiklą jis vertina kaip labai prasmingą darbą, stiprinant Prancūzijos ir Lietuvos santykių suderinamumą per tarpusavio supratimą ir pagarbą, skatinant bendradarbiavimą įvairiose srityse.
„Garantuoju, kad mano žmona bus pirmoji, atvėrusi namų duris į bėdą patekusiam prancūzui“, – šmaikštavo R.Žaliūnas.
Jis pabrėžė, jog Lietuvos vardas žinomas jau per tūkstantį metų, XV-ame amžiuje Lietuva buvo didžiausia Europos valstybė, o Lietuvą ir Prancūziją siejo bendri ryšiai nuo kunigaikščio Vytauto laikų, tačiau kol kas mūsų šalis daugeliui prancūzų yra paslaptinga žemė, vis dar nepažinta Europos dalis.
„Lūžis įvyko 2004 metais, Lietuvai įstojus į ES, tuomet pajutome Prancūzijos dėmesį, o pirmininkavimo ES išvakarėse šio dėmesio rodymo pagreitis didėjo“, – kalbėjo R.Žaliūnas.
Prancūzijos garbės konsulas tikino, jog LSMU ne vienus metus įgyvendina frankofoniškąsias iniciatyvas. Šioje aukštojoje mokykloje yra per 150 prancūzų kalbos besimokančių studentų. LSMU gimnazijoje mokoma sustiprintos prancūzų kalbos.
Šia linkme žadama eiti ir toliau, kad bendradarbiavimas tarp dviejų šalių galėtų plėtotis jau vidurinio mokslo pakopoje gausinant prancūziškai kalbančio jaunimo gretas.
„Sparčiai besivystančių ateities rinkų – prancūzakalbio pasaulio šalių ir įvairių frankofoniškųjų institucijų, fondų, asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ir įmonių teikiamos profesinės galimybės netampa neišsipildančiomis svajonėmis“, – įsitikinęs R.Žaliūnas.
Kaunietis viešai padėkojo visiems prisidėjusiems, kad Lietuvos ir Prancūzijos ryšiai gyvuotų, Lietuvos ir Kauno vardas kuo dažniau skambėtų svečioje šalyje.
„Kaunas gali didžiuotis titanišku Robero Shumano centro įdirbiu, asmeniniais LSMU kanclerio akademiko Viliaus Grabausko ir profesoriaus Alvydo Laiškonio nuopelnais, o Kauno miesto savivaldybė Kauno ir Grenoblio bendradarbiavimu“, – sakė R.Žaliūnas.
Glaudesni Lietuvos ir Prancūzijos santykiai megztis pradėjo 1992 metais, kuomet Kauno medikų delegacija išvyko į stažuotę Prancūzijoje, Lilio mieste.
