Nuo akimirkos, kai Lietuvos pasieniečių sraigtasparnis pakilo į orą ir pasuko atviros jūros link, buvo praėjusios vos 26 minutės.
Sraigtasparnio įgula, vadovaujama Gintaro Jankūno, jau buvo spėjusi užfiksuoti dvi migrantų valteles, atvirais Egėjo jūros vandenimis iš Turkijos tamsoje sparčiai artėjančias prie Graikijai priklausančios Lesbo salos krantų.
Tądien tai ir vėl turėjo būti įprastas patrulinis skrydis stebint migrantų antplūdį į Europą. Tačiau orlaivio operatoriaus dėmesį termovizoriaus ekrane netikėtai patraukė keisti objektai.
Rodė kelią gelbėtojams
Dar buvo neprašvitę, tad ko nors įžvelgti plika akimi buvo neįmanoma. Sraigtasparnis pradėjo artėti prie pastebėtų neatpažintų objektų, o operatorius ėmė reguliuoti galingą termovizoriaus kamerą, kad juos būtų galima apžiūrėti iš arčiau.
Netrukus abejonių neliko. Tai buvo atviroje jūroje plūduriuojantys žmonės, kuriuos vandens paviršiuje laikė tik dėvimos gelbėjimosi liemenės ar padangų kameros.
Jie buvo išsimėtę atskiromis grupelėmis – apie 30–40 nelaimėlių. Virš migrantų pakibusiam lietuvių sraigtasparniui žmonės siuntė nelaimės signalus mojuodami žibintuvėliais.
Su lietuviais skridęs Graikijos pakrančių apsaugos pareigūnas savo kolegas sausumoje informavo apie nelaimę, įvykusią jūroje visai greta Lesbo salos sostinės Mitilėnės.
Iš uosto gelbėti jūroje atsidūrusių žmonių pajudėjo keli pakrančių apsaugos laivai. Virš nelaimėlių ratus sukęs lietuvių įgulos valdomas sraigtasparnis gelbėtojams rodė kelią ir koordinavo jų veiksmus.
Tą pačią dieną sužinota, kad nelaimė įvyko migrantų valtelei, plaukiančiai iš Turkijos į Graikiją, susidūrus su praplaukiančiu laivu. Valtelėje buvo apie 50 žmonių. Po susidūrimo visi migrantai atsidūrė vandenyje.
26 nelaimėliai nuskendo, tarp jų ir nemažai vaikų. Jei ne lietuvių sraigtasparnis, laiku aptikęs atviroje jūroje plūduriuojančius žmones, aukų būtų buvę kur kas daugiau.
Valstybės prestižo reikalas
Lietuvos pasieniečių sraigtasparnis „Eurocopter 145“ ir dvi jo įgulos Lesbo saloje dislokuotos nuo rugsėjo pradžios ir bus čia iki spalio.
Svarbiausia lietuvių užduotis – stebėti iš Turkijos į Graikiją guminėmis valtimis be menkiausio atokvėpio plaukiančius tūkstančius migrantų.
Orlaivio įgulos vadas Darius Kazlauskas pasakoja, kad misijos pradžioje lietuviai gaudavo ir papildomų užduočių.
Tačiau pabėgėlių srautui nemažėjant Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnio pilotams liko paieška ir gelbėjimas.
„Turime stebėti, kad pabėgėlių valtys saugiai pasiektų krantą. Jei matome, kad valtis apsemta, kad ja plaukiantiems žmonėms kilo problemų, koordinuojame veiksmus, į nelaimės rajoną iškviečiame laivus ir jiems teikiame informaciją“, – Lesbo saloje susitikęs su „Lietuvos ryto“ žurnalistu sakė D.Kazlauskas.
VSAT sraigtasparnis Lesbo saloje yra vienintelis, galintis jūroje atlikti patruliavimo misiją, paieškos ir gelbėjimo darbus.
Išsiųsdama orlaivį ir dvi jo įgulas į Graikiją Lietuva prisidėjo prie Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros FRONTEX operacijos „Poseidon Sea 2015“.
Tai jau ne pirma tokio pobūdžio misija.
Pirmą kartą misijoje Viduržemio jūroje lietuviai dalyvavo dar 2008-ųjų rudenį.
Po metų lietuviai vėl patruliavo jūroje tarp Turkijos ir Graikijos. Vėliau buvo kelerių metų pertrauka, o 2012-aisiais VSAT sraigtasparnis vėl pasirodė Viduržemio jūros regione.
„Dalyvavimas tokiose misijose – valstybės prestižo reikalas. Jei dabar nepadėsime Europai ir neprisidėsime prie šitos misijos, kas mums norės padėti, jei patys pateksime į panašią bėdą?
Ir kodėl turėtų padėti, jei mes dabar tai ignoruotume?“ – klausia VSAT vadas generolas Renatas Požėla, praėjusią savaitę pats aplankęs Lietuvos pilotus Lesbo saloje.
Beje, visas su operacijomis susijusias dalyvaujančių šalių išlaidas padengia ta pati operaciją koordinuojanti FRONTEX. Misijos dalyvių kelionių išlaidos, apgyvendinimas, pilotų pragyvenimo išlaidos, degalai sraigtasparniui, technikos amortizacinės išlaidos yra dengiamos iš agentūros biudžeto.
Akis, kuri viską stebi
Lesbo saloje dabar įsikūrusios dvi sraigtasparnio įgulos – po 3 žmones. Kiekvienai jų priskirta ir po mechaniką. Į orą viena įgula kyla kas antrą dieną.
Lietuvos pilotų darbo diena prasideda dar neprašvitus. Prieš 5 val. ryto lietuviai jau būna Mitilėnės oro uoste. Sraigtasparnis ruošiamas skrydžiui, į orą kas rytą jis pakyla apie 5 val. 30 min.
Orlaivis aprūpintas modernia technika. Didžiuliams jūros plotams iš 600 metrų aukščio apžvelgti lietuviai naudoja galingas dienines ir naktines kameras, termovizorių.
„Paskirta tam tikra zona. Esame pasirengę žemėlapius pagal sienos koordinates, gauname užduotis ir ten patruliuojame.
Patruliavimas užtrunka 3,5 valandos. Kartais būna, kad mus pakelia jau grįžus iš patruliavimo. Kylame vėl ir vykdome paieškos bei gelbėjimo operaciją.
Netgi būna, kad pats patruliavimo skrydis staiga virsta paieškos ir gelbėjimo operacija.
Gaunamas nelaimės signalas, skrendame į tą rajoną ir vykdome paiešką, surandame objektą ir koordinuojame laivų judėjimą. Paties gelbėjimo nevykdome. Esame tik akis, kuri stebi tą procesą“, – pasakoja D.Kazlauskas.
Kartu su trimis lietuviais įgulos nariais – orlaivo vadu, antruoju pilotu ir operatoriumi – visada skrenda Graikijos pakrančių apsaugos pareigūnas.
Prireikus jis bendrauja su sausumoje likusiais kolegomis, perduoda jiems lietuvių užfiksuotas koordinates, palaiko ryšį su praplaukiančiais laivais ar koordinuoja jų judėjimą į Lietuvos pilotų nurodytus taškus.
Rytų Viduržemio jūros kelias
Nors Turkijos pasienyje yra ne viena Graikijai priklausanti sala, esanti net arčiau Azijos krantų nei Lesbas, kažkodėl būtent poetės Sapfo gimtinė šiemet tapo migrantų antplūdžio epicentru.
Iš Turkijos pasiekę Graikijos krantus migrantai toliau keliauja per Makedoniją, Serbiją, Vengriją, Austriją į Vokietiją ar Švediją. Tai vadinamasis Rytų Viduržemio jūros kelias.
„Visą tą žmonių permetimą iš Turkijos į Europą šiuo metu organizuoja turkų ir sirų mafija“, – įsitikinęs Lesbo salos sostinėje įsikūręs vietos verslininkas Georges Sitaras.
Jis jau beveik pusę metų iš arti stebi į salą plūstančius milžiniškus migrantų srautus ir sako galįs paaiškinti, kodėl būtent Lesbas tapo krizės epicentru.
„Tai žmonių psichologija. Kam nors nesunkiai pavyko, gandas pasklido ir dabar visi būtent pro čia nori patekti į Europą“, – teigia G.Sitaras.
FRONTEX duomenimis, vien 2008–2009 metais Rytų Viduržemio jūros keliu į Europos Sąjungą patekdavo daugiau kaip 40 tūkst. migrantų kasmet. Tai sudarė apie 40 proc. visų atvykusiųjų.
Pernai šis kelias buvo antrasis pagal ES sieną kertančių migrantų srautą, o šiemet atvykėlių skaičius išaugo dar labiau.
Mirtinai pavojinga kelionė
Migrantui, norinčiam patekti į Europą, tereikia Izmyro mieste Turkijoje susirasti tinkamą žmogų, galintį organizuoti kelionę į Senąjį žemyną.
Savo paslaugas žmonių gabentojai reklamuoja ir socialiniuose tinkluose. Tad šiandien Izmyras tapęs savotišku migrantų skirstymo punktu.
Čia susikaupę tūkstančiai žmonių, kurių tikslas – ES.
Suradę tinkamą žmogų ir sumokėję pinigus, migrantai sunkvežimiais nuvežami į pakrantę ir po trumpo laukimo po atviru dangumi patenka į perpildytą valtį, plaukiančią Graikijos link.
Paprastai valtyje jūra keliauja apie 50 žmonių – vyrų, moterų, vaikų. Pasitaiko ir mažesnių laivelių – lietuviai kartą matė plaukiančią vienvietę valtį, kurioje buvo susigrūdę net 14 keleivių.
„Įdėmiai ją stebėjome, valties bortai buvo beveik lygiai su vandens paviršiumi“, – prisimena pilotai.
Daugelis migrantų stengiasi pasiekti šiaurinę Lesbo salos pakrantę. Nuo jos iki Turkijos – 6 jūrmylės (apie 10 km). Dalis plaukia ir į rytinį salos krantą, tačiau tokiu atveju tenka įveikti apie 20 kilometrų.
„Aš daug nardau, tad puikiai pažįstu vietos vandenis. Manau, kad plaukti į rytinę pakrantę migrantams šiek tiek saugiau, nors atstumas ir dvigubai ilgesnis.
Ties šiaurine pakrante jūroje vyrauja labai stiprios srovės. Jei valties variklis užgęsta, ji pradeda dreifuoti, srovė pradeda nešti tolyn į jūrą. Tai labai pavojinga“, – patirtimi dalijasi verslininkas G.Sitaras.
Jei norite skaityti apie Lietuvos pilotų fiksuojamus rekordinius migrantų srautus, plūstančius iš Turkijos į Graikiją, spauskite čia.
Jei norite skaityti apie tai, kaip milžiniškas migrantų srautas pakeitė Graikijai priklausančios Lesbo salos gyvenimą, graikija-plustantys-migrantai-o-kur-ta-lietuva.htm"="">graikija-plustantys-migrantai-o-kur-ta-lietuva.htm"" target="_blank">spauskite čia.
Jei norite skaityti į Vokietiją keliaujančio jauno siro istoriją, spauskite čia.
Jei norite sužinoti, kodėl graikai renka atplaukiančių migrantų valčių variklius, spauskite čia.
Jei norite skaityti iš Sirijos pasprukusių kurdų istoriją, spauskite čia.
Jei norite skaityti 50-mečio siro, su dviem vaikais keliaujančio į per Europą, istoriją, spauskite čia.
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad daugiau negu pusvalandį trunkanti kelionė jūra tėra linksma iškyla perpildytoje valtelėje. Tačiau iš tiesų ji mirtinai pavojinga. Užgesęs variklis, pakilusios bangos, besiverčiančios per valties šonus, prakiurusi valtis, pro šalį plaukiantys didžiuliai laivai, su kuriais nesunku susidurti. Visa tai gali baigtis pusšimčio žmonių žūtimi.
Kelią migrantų valčiai gali pastoti ir Turkijos pakrančių apsaugos kateris, vandens patrankomis bandantis užpilti valties variklį, kad jis užgestų. Tuomet migrantai būtų grąžinami į Turkiją.
Kaina, kurią migrantai moka už šią pavojingą kelionę, yra įspūdinga – 1,2 tūkst. dolerių (1076 eurai) vienam žmogui. Tiesa, žmonių gabentojai vaikams daro nuolaidas, o kūdikiai keliauja nemokamai.
Ieško į bėdą patekusių valčių
Lesbo saloje apsilankęs ir unikalią progą kelis kartus su Lietuvos pilotais skristi turėjęs „Lietuvos ryto“ žurnalistas iš arti galėjo stebėti pasieniečių darbą virš Egėjo jūros.
Mūsų pareigūnai ne tik stebi iš Turkijos viena po kitos plaukiančias pripučiamąsias gumines valtis, bet ir nuolat tampa dramatiškų įvykių liudininkais.
Kartais tai būna vaizdai, kuriuos galima stebėti tik iš tolo – Turkijos teritoriniuose vandenyse. O kartais pilotams tenka nusileisti ir kone iki vandens, kad tinkamai įvertintų situaciją.
Štai ir skrendant su „Lietuvos ryto“ žurnalistu sraigtasparnio įgulos dėmesį Graikijos teritoriniuose vandenyse patraukė viena perpildyta valtis. Dalis žmonių joje net nevilkėjo gelbėjimosi liemenių, o pats laivelis dreifavo pavėjui.
„Atrodo, jiems užgeso variklis“, – konstatavo sraigtasparnio operatorius.
Kartu skridęs Graikijos pakrantės apsaugos karininkas susisiekė su kolegomis krante ir perdavė nelaimės ištiktos valties koordinates. Netrukus jūroje pasirodė Graikijos pakrančių apsaugos kateris.
Tuo pat metu valtelė pajudėjo. Joje esantiems žmonėms pavyko užkurti variklį. Neilgam – variklis netrukus vėl užgeso. Po to vėl pradėjo veikti. Ir vėl užgeso. Į priekį valtelė vos judėjo.
Virš valties pakibęs sraigtasparnis rodė kelią artėjančiam Graikijos pasieniečių kateriui. Jo įgula patvirtino matanti nelaimėlius, tačiau pranešė artyn neplauksianti, kol žmonėms valtyje pavyksta paleisti variklį ir nors kiek pajudėti į priekį.
„Nenorime jų išgąsdinti. Matome, kad valtyje daug žmonių be liemenių, tarp jų yra ir vaikų. Būsime netoli ir stebėsime juos. Ištikus nelaimei iš karto atplauksime jiems į pagalbą“, – pranešė graikai.
O skrydžiui jau einant į pabaigą jūroje pastebėtos dar dvi valtys užgesusiais varikliais. Iš oro buvo matyti, kaip Graikijos pakrančių apsaugos kateris priplaukė prie dreifuojančios valties ir pas save sukėlė vaikus.
Iš kitos pusės skubėjo dar vienas kateris, šį kartą jau prie kitos valties užgesusiu varikliu. Vėliau ši valtis su žmonėmis buvo nutempta į Mitilėnės uostą.
„Vos tik pasirodžius šiam sraigtasparniui, migrantai jo labai bijodavo. Jie juk neskiria, kurios šalies tai orlaivis. Manydavo, kad tai turkai virš galvos skraido.
Bet vėliau suprato, kad atsitikus nelaimei sraigtasparnio įgula jiems gali iškviesti pagalbą“, – teigia ant kranto šiaurinėje salos dalyje migrantų valteles pasitinkanti savanorė iš Norvegijos.
Gali būti bet kada iškviesti
Po rytinio skrydžio įgula atsipalaiduoti negali.
Bet kurią akimirką sraigtasparnis gali būti vėl iškviestas vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijos. Tokių atvejų jau pasitaikė ne vienas.
„Yra buvę atvejų, kad tekdavo ir negyvėlių ieškoti“, – prisimena orlaivio antrasis pilotas ir misijos vadas Nerius Markevičius.
„Tie žmonės plaukia mažomis valtelėmis. Naujausias įdomesnis atvejis – kai vienviete valtimi plaukė 14 žmonių. Ta valtis nuo tokios apkrovos jau buvo beveik visa po vandeniu.
O bangos didelės, valties variklis užgesęs. Kaip tokiame milžiniškame vandens plote pastebėti tokį mažą objektą?
Kai bangos didelės, viskas susilieja į viena. Labai sunku“, – darbo subtilybes atskleidžia D.Kazlauskas.
Pilotai atkreipia dėmesį ir į dar vieną problemą – Turkijos ir Graikijos siena jūroje iki šiol nėra tinkamai pažymėta. Dėl to kartais kyla nesusipratimų sprendžiant, kurios šalies teritoriniuose vandenyse įvyko nelaimė – Turkijos ar Graikijos.
Iš oro nuolat stebintys tūkstančius į Europą plūstančių migrantų Lietuvos pilotai sako, kad su jais nusileidę ant žemės kokio nors ryšio nepalaiko.
Tačiau visai išvengti ar nepastebėti jų neįmanoma. Kaip sako N.Markevičius, nebent patys prieina ir ko nors paklausia.
Kartais su migrantais pilotai susiduria ir viešbutyje, kuriame gyvena. Tačiau aviatorių uniformos paprastai juos gąsdina.
Lietuviai spėja ir pakeliauti
Paklausti, kaip į juos reaguoja vietos pareigūnai, su kuriais tenka dirbti, į pagalbą atvykę Lietuvos pilotai susimąsto. O tada sako, kad visur yra visokių žmonių.
„Reakcija įvairi. Vieni mano, kad mes iš jų atimame duoną.
Kad europinės institucijos tuos pinigus, kurie skiriami mūsų misijai, galėtų skirti tiesiogiai jiems ir jie patys susitvarkytų.
Bet kiti į mus žiūri labai geranoriškai. Dauguma jų irgi komandiruoti į šią salą. O tokių komandiruočių nemėgsta nė vienas.
Pinigų jie už tai daug negauna, gyvena kokiame nors butuke atskirai nuo savo šeimos. Laimingi jie tikrai nėra“, – sako D.Kazlauskas.
Kadangi įgulos keičiasi kas antrą parą, pilotai randa laiko ir pakeliauti po salą.
Lesbo sala nėra labai didelė. Iš pietuose esančios salos sostinės Mitilėnės iki šiaurinės pakrantės – vos 65–70 km.
Spalio pradžioje Lietuvos sraigtasparnį ir jo pilotus Lesbo saloje pakeis rumunai.
