Žygio dalyviai keliavo 6 kilometrus – nuo Minsko plento, link Liepkalnio, Rasų ir Juodojo kelio. Jie kilo Kaukysos upelio slėniu aukštyn. Apsiovę patogią sportinę avalynę ironizavo, kad su aukštakulniais damos čia keliauti negalėtų.
„Ši trasa padeda pažinti Žemės veidą. Kaip per kelioliką tūkstančių metų, nuo Ledynų slinkimo laikų, vyko gamtiniai įvykiai, kad šiandien Lietuvoje susiformavo toks unikalus kraštovaizdis – išraižytas raguvomis, slėniais, kalvomis...“- žvelgdama į tolius, kalbėjo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Vida Petiukonienė.
Pasak jos, kuo daugiau žmonių pažins ir suvoks, kad gyvename išskirtinės vertės gamtinėse teritorijose, tuo daugiau turėsime bendraminčių ir bendražygių jų išsaugojimui.
Pėstiesiems gelbsti nuorodos
Žygio vadovas Algimantas Jucevičius drąsiai žengė pirmyn ir žavėjosi Ribiškių raguvynu. „Niekur kitur žmogus taip nepailsi kaip gamtoje. Čia gali keliauti ne tik grupės su vadovu, bet ir savistoviai gyventojai, kurie ras nuorodas ir aprašytus objektus. Jie gali neiti viso 6 km maršruto, o pasirinkti tik dalį jo“, – naująją trasą gyrė žygio lyderis.
Žygeiviai klausėsi parko direktorės pasakojimų, kaip slinko ledynai, kur jie sustojo, kaip plaukė poledyninės upės, kurios raižė kraštovaizdį. Juos stebino Vilnelė ir Neris, kuri anksčiau buvo net iki 2 km pločio. Šiandien daugeliui sunku tai įsivaizduoti.
„Praėjau keliasdešimt kartų vien tobulindama trasų trajektorijas. Pradžioje atrodė, kad geriau eiti slėniu, tačiau jau kitą kartą galvojau, kad geriau žygiuoti kalnagūbrio ketera, nes tada dar labiau išryškėja išskirtinis reljefas“, – prisiminė savo pramintus takus parko direktorė.
Mažieji žengė sparčiai
Prie žygio prisijungė daug jaunų šeimų su mažametėmis savo atžalomis. Mažyliai tai bėgo į priekį, tai prašėsi ant tėvų rankų.
„Mes esame mėgėjai ir užsienyje palaipioti po kalnus su savo sūnumi nešynėje. Dabar jau savo kojomis gali keliauti. Dalyvavome ir penktadienį – puikiai įveikė trasą“, – kalbėjo dar dviejų metukų neturinčio mažylio mama. Tuo tarpu tėtis žengė rankoje laikydamas prancūzų buldogo pavadėlį. Pasak jo, šeima gyvena netoli trasos, tad dabar galės dažniau ateiti pasivaikščioti.
Dar viena trasa – prie Naujosios Vilnios
Penktadienio vakarą buvo atidaryta dar viena – Strielčiukų pėsčiųjų trasa, kurios ilgis yra 2,5 kilometro. Trasa prasidėjo nuo Rokantiškių pilies kalno, kuris yra palei Stepono Batoro gatvę, visai netoli Naujosios Vilnios.
Žygeiviai buvo nukelti į viduramžių istoriją, kai netoli pilies gyveno gynėjai, kurie buvo vadinti strielčiukais. Trasa buvo stengiamasi atskleisti gynėjų gyvenimą, kokiais ginklais buvo apsiginklavę, kaip atrodė jų apranga, kokias dainas dainavo.
Dalyviams buvo suteikta galimybė pakalbinti XIII a. lietuvių karius, prisiliesti prie jų šarvų ir ginkluotės, kartu nusifotografuoti, paklausyti senovės Baltų dainų, artimiau susipažinti su išskirtine Rokantiškių pilies istorija bei pasigrožėti nuostabia Pavilnių regioninio parko gamta.
Abi naujos pėsčiųjų trasos įrengtos privačių įmonių ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos iniciatyva.
